Volinijoje Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis: Lucką ir Vladimirą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 309
1384 m. vasarą jis buvo gavęs dalį tėvo valdų, būtent, Gardiną, Lietuvos Brastą ir Palenkę su Drohičinu ir Mielniku^8. O mirus senam dėdei Liubartui Gediminaičiui (apie 1385), jis po poros metų kažkokiu nežinomu būdu įsigyveno Volinijoje. Ten Vytautas užvaldė dvi svarbiausias pilis — Lucką ir Vladimirą^7.
Gediminas pirmąjį smūgį nukreipė į Volynės pasienį ir apsupo Vladimirą, kunigaikščio Vladimiro sostinę.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 197
Pirmąjį smūgį jis nukreipė į Volynės pasienį: apsupo Vladimirą, kunigaikščio Vladimiro sostinę. Pilį ir miestą atkakliai puolė iš visų pusių, vis dėlto miestiečiai atrėmė puolimą, vildamiesi, jog neužtruks parama. Tuo metu su savo krašto kariuomene ir atėjusiais į pagalbą skitais atvyko Vladimiras, ketindamas nuvaryti priešą nuo sienų.
Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimi tras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Rytinėse didžiosios Lietuvos kunigaikštijos žemėse Algirdas pasodino iš pirmųjų vedybų savo sūnus. Jie visi buvo priėmę graikų tikėjimą. Polocke sėdėjo Andrius, Brianske (prie Desnos) — Dimitras († 1399), Černihove — Konstantinas, Kijeve — Vladimiras († 1398), Ratne (Pripetės aukštupyje)—Teodoras († 1394).
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraš tą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vil damos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rim tus pulkus.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 530
Visų pirma, įėjęs į Volynijos kraštą, pilį Vladimiro apgulė, kurios įgulė, lygiai su gyventojais susinėrusi, didžiai kantriai gynės, vildamos veikios pagalbos nuo lauko ateinančios, kas ir nutiko: pats kunigaikštis Volynijos, patelkęs rimtus pulkus totorių, traukė prieš lietuvius savo buveinės liuosuoti. Nujautęs tą, Gediminas palikinąs vietovę sukos ant ateinančių gudų, norėdamas kely susigrumti, vienok to Gediminas nebsuskubėjo bepadaryti, kaipogi gudai buvo jau pas pilį atėję, su kuriais Gediminas tuojau susirėmė mažne pačiuose Vladimiro pamūriuose. Visų pirma jotys pačios skardės, lietuviai buvo pradedą jau gurti, užvis jog totoriai nuo visų pusių jų rindą jaugė ir neleido jų visa siena ant gudų gulti.
1316 m. rugpjūčio 10 d. Lodomerijoje, Vladimire, buvo išduotas ir aktuotas dokumentas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 541
Aktuota ir duota Lodomerijoje [Vladimire] [Viešp.] gimimo metais 1316, Sv. Lauryno dieną [10 rugpjūčio]).
1335 m. lapkričio 1 d. Vladimire buvo išduotas ir aktuotas dokumentas, datuotas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių diena.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 544
Duota ir aktuota Vladimire, Viešpaties apsireiškimo metais tūkstantis trys šimtai trisdešimt penktais per lapkričio kalendas Vienuolikos tūkstančių šventųjų mergelių dieną).
Vladimiras buvo Volynės srities miestas ir Volynės kunigaikštystės sostinė, esanti apie 120 km į pietus nuo Bresto.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 200
Vladimiras — UTSR Volynės sr. miestas. Volynės kunigaikštystės sostinė (apie 120 km i pietus nuo Bresto). Nuo XIV a. vidurio iki 1569 m. buvo LDK sudėtyje- Tautvilos ir Edlvydo pabėgimas | Volynę datuojamas 1248— 1249 m. Plačiau žr. Lietuvių karas su kryžiuočiais, V„ 1964, p. 137— 142. 9 Kalbama apie Tautvilos seserį. 10 Volkovyskas — BTSR miestas (prie aukštutinio Nemuno intako Volkovljos. apie 170 km Į pietus nuo Vilniaus, buvusioje jotvingių žemėje). XII a. buvo rusų Naugarduko kunigaikštystės sudėtyje