Vilniaus pilis

PDF 251

Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie­\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, \njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas. Beveik visą \namžių Lietuvos valdovai, retai kada tegyvendavo Žemuti­\nnėje Vilniaus pilyje, nes, kelissyk įbauginti kryžiuočių ant­\npuolių, pirmenybę teikė nuošaliai, bet patogiai ir saugiai, \nežerų apsuptai Trakų piliai.

PDF 249

Nepagelbėjo jam ir iš Kroku­ vos pakviestas tuose kraštuose pagarsėjęs ano meto alche­ mikas Balinskis, vėliau už gydymo nesėkmę ar už savo aiškiaregystes sumokėjęs laisvė46. Bet, kai totoriai didele * Karalienė Elena pati savo lėšomis pastatydino atskirą namą Vilniaus pilyje, skirtą apsistoti pas ją iš Mask­ vos atvykstantiems bojarinams ir pa­ siuntiniams. Knygoje, apimančioje Lietuvos Metrikos archyvo sąrašą, apie jį yra tokia žinia: „Namui Vil­ niaus pilyje, kur Maskvą laiko, ger­ biamas Janas Filipovičius, daktaras, kustodas ir Vilniaus kanauninkas (Jan Philipowicz Doctor Custos i Cano- nik Wileński), pardavė savo paveldė­ tą sklypą Vilniaus pilyje su mūriniu rūsiu karalienei Elenai už devynias­ dešimt kapų amžina teise", Vilniu­ je, vasario 12-tą dieną, 12 indikte, su antspaudu.

PDF 35-36

Man atrodo, kad jei Lietuvo­ je buvo keletas tokių šventų vieto­ vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie­ nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan­ kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė. - • - 19 ## Puslapis 36 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš­ tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę. Jis, pirmasis iš visų Lietuvos kuni­ gaikščių, keisdamas savo pirmtakų politiką, užmezgė ry­ šius su krikščioniškąja Europa, būtent Lenkija ir Rusia10.

PDF 292

Be šių akivaizdžių ir reikšmingų Šv. Onos bažny­\nčios fundacijos įrodymų, tolesnių jos egzistavimo Vilniaus \npilyje pėdsakų vis dėlto nėra. O kadangi dabartinė to paties \nvardo bažnyčia, stovinti prie bernardinų bažnyčios, buvo \nužbaigta ir pašventinta po Žygimanto Augusto mirties, 1581 \nmetais, tad gal būtų galima manyti, jog Žemutinės pilies te­\nritorija tęsėsi iki bernardinų sienų, arba kad pirmutiniai Šv. \nOnos bažnyčios pamatai, šio karaliaus pilyje pastatyti, buvę\n35 36\nG w a g n i n i Kronika Sarmacyi Em- Žr.

PDF 42

Kivirčai tarp brolių da­\nvė pradžią slaptoms, bet sumaniai parengtoms sutartims \nsiekiant nuversti nuo sosto Jaunutį. Kęstutis iš Trakų, savo \nvaldos sostinės, turėjęs geriausių galimybių stebėti visus \nbrolio žingsnius, staiga 1345 m. lapkričio 22 dieną su stip­\nriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo ku­\nnigaikščio buveinę.

PDF 250-251

paskui, sugrįžęs į Krokuvą, vėl bu-\n234\n\n## Puslapis 251\n\nIII KNYGA\nlėtoju ir į kapą nužengė triumfuodamas. Mirė karalius Žemu­\ntinėje Vilniaus pilyje 1506 metų rugpjūčio 10 dienos naktį, o \njo palaikai iškart buvo palaidoti koplyčioje, prie katedros, \ngreta Šv. Kazimiero, nes lietuviai bijojo jį vežti į Krokuvą \ndėl pavojingos Glinskio puikybės.

PDF 354

Tad šių, mūsų valdų, ir dvarų, taip pat ir kito judamo ir nejudamo turto, kurį turime ir valdome, bet kokia teise mums priklausančio ir bet kokiu besivadi­ nančio, darome, skelbiame paveldėtojomis karalaites: jos di­ denybę Kotryną, Švedijos karalienę, jos didenybę karalaitę Sofiją, Braunsbergo kunigaikštienę, jos didenybę Oną, dar iki šiol tebemergaujančią, šiuos visus dvarus lygiomis dali­ mis jų didenybėms duodame, dovanojame ir paskiriame bet kurioje valstybėje arba paviete esančius ir bet kur saugoja­ mus su visa valstybinės nuosavybės teise, kaip juos patys turėjome ir valdėme, turime ir valdome. O už tai jų dideny­ bes įpareigojame, kad mylimo Dievo garbei ir šlovei fun- duotų ir aprūpintų Šv. Onos bažnyčios kleboniją ir didžio­ joje Vilniaus pilyje su dviem mūsų mansionieriais ir, kaip reikiant, pagal savo nuomonę, priderančiomis pajamomis bei tinkama provizija, kuria šie galėtų išsilaikyti ir mylimo Dievo tarnystei prie anos bažnyčios pasiliktų.

PDF 39

Savo ruožtu lietuvių didikai ir kunigaikščio giminės, gyvenę Ge­ dimino dvare, statydinosi ties pilimi medinius savo rūmus, o aplink kurdino savo valdinius. Netgi minoritai*, gausėjant prozelitams įgydami vis didesnę įtaką ir reikšmę, irgi plėtė savo gyvenvietes prie pilies. Pagaliau nemažai įvairių tenykš­ čių, manydami apsisaugosią nuo kryžiuočių, ieškojo prie­ globsčio prie Vilniaus pilies.

PDF 292-294

276 ## Puslapis 293 277 c&*c*f3 OUT 'Xcu-ivku/ Gį< > ## Puslapis 294 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS apleisti ir, vykdant karaliaus valią, vietoje jų, pastatyta nau­ ja, šiandien egzistuojanti bažnyčia? Tačiau daugiausia įtakos amatininkų gerovei ir tobulėji­ mui turėjo didžiosios ginklų liejyklos įkūrimas prie Vilniaus pilies. Ten jų reikėjo daugybės ir visokių.

PDF 300

Apie tai sužinojęs Vilniaus vysku­ pas Povilas kartu su sufraganu Kiprijonu ir visu kleru, pon­ tifiko apdaru, užkirto kelią karaliui, kurio priekyje ėjo dide­ lis rūmų sargybos būrys, ir, sučiupęs jo žirgą už pavadžių, tarė: „Tai ne tas kelias, Maloningasis Pone, kuriuo Tavo pro­ tėviai ėjo Dievui garbės atiduoti, bet šitas! - ir parodė į ka­ tedros bažnyčią pilyje. - Apleidi, Karaliau, motiną, kuri ta­ ve pagimdė ir į šias garbingas pareigas iškėlė, o išeini pas pamotę!" Šis drąsus vyskupo poelgis taip nustebino kara­ lių, kad, atsisakęs ketinimo, pasuko į katalikų katedrą46.

PDF 248-249

Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus \nvyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py­\nlimu, išmetę medinius statinius. Atrodo, kad tais metais bu­\nvo pataisytos ir Žemutinės pilies sienos, daugelyje vietų pa­\nkrypusios ir suskilusios, be to, išaugo panašūs ir erdvūs\n232\n\n## Puslapis 249\n\nIII KNYGA\nmediniai rūmai, tikriausiai, skirti karaliaus ir Elenos bu­\nveinei*.

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­ me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­ kas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- cas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­ vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- mundė, Ryga, Šmetenė.

PDF 17

Kontumaciniu (už akių priimtu, neatvykus atsakovams) teismo sprendimu Juozapas Malinovskis (Józef Malinowski) ir Antanas Krukovskis (Antoni Krukowski), kurie 1737 m. vėlyvą vakarą, 22.00 val., užpuolė Livonijos kardininko Andriaus Lemnickio (Andrzej Lemnicki) dvarelį prie Vilniaus pilies, buvo nubausti infamijos (garbės atėmimo) ir banicijos (ištrėmimo) bausmėmis64.