Pagal Lizdeikos sapno aiškinimą Gediminas ant Tauro kalno pastatydino Aukštutinę mūro pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 65
„Tad tenai Gediminas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugniakurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpinės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kalnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su vertingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vieną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gediminas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas buvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Lizdeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lietuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didybę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui aukas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadino Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk.
Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, kuriems vadovavo Karūnos pakancleris Mikalojus Moskoževskis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 138
Prie jos šliejosi pats miesto centras, nedidelis, su mediniais namais, bet su tvirtų statinių tvorų ir griovių sutvirtinimais. Čia slėpdavosi gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pilimi28. Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Karūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovykloje prie Smolensko su bajorais ir, Vytautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą - Polonos miestelį.
Dmitrijus Kaributas su žmona ir vaikais buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje ir ilgai saugomas sargybos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 155-156
Paminėsime tad tik žymesnius įvykius, kurie dėjosi Vilniuje Vytauto laikais. Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gyventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitrijaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudovo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
Pagal Lizdeikos sapno aiškinimą Gediminas ant Tauro kalno pastatydino Vilniaus Aukštutinę mūro pilį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 65
„Tad tenai Gediminas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugniakurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpinės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kalnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su vertingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vieną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gediminas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne regėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas buvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Lizdeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, išaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi apkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lietuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didybę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks šio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui aukas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro pilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadino Vilniumi pagal Vilnios upės vardą. h i XI Knyga, sk.
Kalno, ant kurio stovėjo Aukštutinė pilis, griūtis užslinko ant Manvydo rūmo ir pridarė daug nuostolių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 181
Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitrigailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila su gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir daugeliu žmonių patraukė. - Praneša man vėliau, kad įvyko griūtis kalno, ant kurio stovi Aukštutinė pilis, dėl „Spieki" priežasties. Tas kalnas užslinko ant Manvydo rūmo (namo) ir daug nuostolių pridarė, jo pataurininkis ir rykūnės (ozzerfie Mergel oberste Magd) buvo užpilti; dar nuošliaužos užvertė visas jo brangenybes.