Vilniaus Aukštutinė pilis

PDF 65

„Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.\nh i\nXI Knyga, sk.

PDF 138

Prie jos šliejosi \npats miesto centras, nedidelis, su mediniais namais, bet su \ntvirtų statinių tvorų ir griovių sutvirtinimais. Čia slėpdavo­\nsi gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su \nprekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pili­\nmi28. Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Ka­\nrūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pi-\nbuvo prisistatęs Vytautui stovyklo­\nje prie Smolensko su bajorais ir, Vy­\ntautui tą miestą užėmus, priėmė iš \nšio monarcho jam skirtą valdą - Po- \nlonos miestelį.

PDF 155-156

Paminėsime tad tik \nžymesnius įvykius, kurie dėjosi Vilniuje Vytauto laikais.\nKitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy­\nventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- \njaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam \nnepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam \nvaldovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- \nvo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs \npatį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni­\ngaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur \ngana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant \nir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo\n139\n\n## Puslapis 156\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npaleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie­\ntuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.

PDF 65

„Tad tenai Gedimi­\nnas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­\nkurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, \nmedžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­\nnės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar \nVilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­\nnu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­\ntingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto \nlaikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir \nsvetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­\nną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir \nkunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos \nimperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t. t. Gedimi­\nnas, nuvargęs visą dieną bemedžiodamas, kai užmigo, sapne \nregėjo geležinį vilką, nepaprasto didumo, o jo kauksmas bu­\nvęs toks galingas, kad atrodė, tarsi šimtas vilkų staugtų. Liz­\ndeika, vyriausiasis žynys, paklaustas, ką reiškia šitas sapnas, \nišaiškino didžiajam kunigaikščiui, kad regėti vilką, geležimi \napkaustytą, yra ženklas, jog čia būsianti pastatyta pilis ir Lie­\ntuvos valstybės sostinė, o šimtas kitų vilkų - jo galią ir didy­\nbę žymi, apie kurią garsas skilsiąs po visas pasaulio šalis. Toks \nšio sapno aiškinimas turėjo Gediminui būti vada, Dievui au­\nkas sudėjus, ant Tauro kalno pastatydinti Aukštutinę mūro \npilį, o kitą - kalno papėdėje, slėnyje, - medinę, kurią pavadi­\nno Vilniumi pagal Vilnios upės vardą.\nh i\nXI Knyga, sk.

PDF 181

Mano Petras negalėjo išsiteirauti apie Švitri­\ngailos pasišalinimo priežastį: tepasakė man, kad Švitrigaila \nsu gausia kariauna, nemažais paramos pulkais ir dauge­\nliu žmonių patraukė. - Praneša man vėliau, kad įvyko griū­\ntis kalno, ant kurio stovi Aukštutinė pilis, dėl „Spieki\" \npriežasties. Tas kalnas užslinko ant Manvydo rūmo (namo) \nir daug nuostolių pridarė, jo pataurininkis ir rykūnės (oz- \nzerfie Mergel oberste Magd) buvo užpilti; dar nuošliaužos \nužvertė visas jo brangenybes.