„Pranešimas...“ aptiktas Vokiečių ordino archyve Vienoje, XVI a. pradžios kodekse.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 23
Kaip ir anksčiau mūsų minėtas (Henriko iš Hohenlohės) taip ir šis „Pranešimas...“ aptiktas Vokiečių ordino archyve Vienoje, XVI a. pradžios kodekse, parašytame Ordino archyvo Prūsijoje medžiagos pagrindu.
Po sąjungos su Austrija turkai puolė Austriją ir pasiekė Vieną.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 378
Padarius sąjungą su\nAustrija, turkai užpuolė šią ir pasiekė net Vieną.
1683 m. hetmonas Sapiega, vykdamas vaduoti Vienos, delsė su Lietuvos kariuomene ir atvyko tik po didžiojo mūšio.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 379
Net (1683 m.) vykstant vaduoti Vienos, Sapiega nesiskubino\nsu Lietuvos kariuomene ir atvyko tik po didžiojo mūšio.
Vienos bibliotekos rankraštis, datuojamas XVII a. ar vėlesniu laiku, buvo nurašytas nuo Berlyno teksto.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
viduryje, jame nestinga perrašymo netikslumų, bet šis tekstas,\npapildydamas Karaliaučiaus nuorašą, leidžia atstatyti kai kurias originalo detales. Vienos\nbibliotekos rankraštis (XVII a., gal net vėliau) nurašytas nuo Berlyno teksto74.
Narbutas rašė, kad Jeronimas, vykdamas per Lenkiją į Vieną, lenkų kunigams neatskleidė Viklifo raštų naujienos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 399
Štai iš šito židinio Jeronimas pasiėmė ugnies, kadangi,\napie 1405 metus grįždamas tuo pačiu keliu į tėvynę, parsinešė\nnelaiminguosius Viklifo raštus. Tenai nors tarėsi su Husu, sa\nvo mokytoju ir bičiuliu, tokiu pat patrakėliu teologu, vis dėlto,\nšiek tiek vėliau vykdamas per Lenkiją į Vieną, visiškai neatsi-\nskleidė su ta naujiena lenkų kunigams, bet, atrodo, jau buvo\nįtariamas. O Konstancos susirinkime klausimas, kodėl Lenki\njoje skleidęs Viklifo mokymą, vis atsakinėjo, kad tame krašte\napie tai net neužsiminęs.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pati bulė kalba apskritai apie rusinus, tarytum tas pavadinimas nereikštų graikų ir rusų bažnyčios, o kažkokį atskirą, nuo jos atskilusį tikėjimą, globojamą Lenki jos. Vis dėlto, įsiskaičius į Ožechovskio veikalą, galima įžiūrė ti iš už uždangų kyšant jo atvirą plunksną, arba kad Romos katalikų bažnyčios dvasininkija Lenkijoje ir Lietuvoje turėjo kažkokią slaptą priežastį po tamsia uždanga slėpti pakartotinį krikštijimą ir buvimą Lietuvoje kažkokios rusiškos sektos, ku ri laikytina grynai stabmeldiška. Antra vertus, reikia atkreipti dėmesį, kad katalikų bažny čioje yra ne vienos religinės apeigos, kurioms įprasta suteikti naują vardą: krikštijimas vandeniu, patepimas šventais alie jais, sutvirtinimas, įstojimas į vienuolius.