Vieta

Vidurio Europa

6 teiginiai7 įrašai2 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

Vilniaus universitetas laikomas vienu seniausių Vidurio Europos universitetų.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 81

Vilniaus universitetas – vienas iš seniausių universitetų Vidurio Europoje – už jį senesni tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budos ir Karaliaučiaus universitetai.
t-002vidutinis

Paulavos reiškinys neturėjo precedento Vidurio Europoje ir buvo viena radikaliausių antrosios XVIII a. pusės valstiečių reformų Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 89

Reiškinys neturėjo precedento Vidurio Europoje, tai buvo viena iš radikaliausių antrosios XVIII a. pusės valstiečių reformų Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 89

Reiškinys neturėjo precedento Vidurio Europoje, tai buvo viena iš radikaliausių antrosios XVIII a. pusės valstiečių reformų Lenkijos ir Lietuvos Valstybėje. Klasicizmas Europoje buvo laikomas madas diktuojančios Prancūzijos stiliumi.
t-003vidutinis

Civilizacijos požiūriu Lietuva priskiriama Vakarų civilizacijos pakraščiams, vadinamiems Vidurio Europa.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 12-13

Lietuva juk ne kartą buvo okupuota ir prisijungta Rytų kaimynės. Tačiau civilizacijos požiūriu Lietuva priklauso Vakarų civilizacijos pakraščiams – Vidurio Europai. Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija, Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 13 vyravo vakarietiška kultūrinė orientacija ir katalikybė, o ne stačiatikybė, nors buvo surastas integracijos modelis, pagimdęs lokalinės bažnytinės unijos idėją, o tai leidžia kalbėti apie Lietuvą kaip jungtį tarp lotyniškosios Vidurio ir bizantinės Rytų Europos.
t-004vidutinis

Katalikiškoji Vidurio Europa šliejosi prie katalikybę išpažinusios pietinės Vakarų Europos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 67

Ši, silpnesnių miestų ir silpnesnio raštingumo poreikio (palyginti su protestantizmu) katalikiškoji Vidurio Europa šliejosi prie katalikybę išpažinusios pietinės Vakarų Europos (Italija, Ispanija, Portugalija).
t-005vidutinis

Civilizacijos požiūriu Lietuva priklauso Vakarų civilizacijos pakraščiams – Vidurio Europai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 12-13

Lietuva juk ne kartą buvo okupuota ir prisijungta Rytų kaimynės. Tačiau civilizacijos požiūriu Lietuva priklauso Vakarų civilizacijos pakraščiams – Vidurio Europai. Lietuvoje, kaip ir Vidurio Europos šalyse (Lenkijoje, Čekijoje, Vengrijoje), skirtingai nei Rytų Europoje, nuo Viduramžių kūrėsi individualus valstiečių ūkis, o ne bendruomenė, formavosi bajorų pilietinė visuomenė, o ne rytietiškas centralizmas ar despotija, Įvadas • L I E T U VA – V I D U R I O E U R O P O S D A L I S 13 vyravo vakarietiška kultūrinė orientacija ir katalikybė, o ne stačiatikybė, nors buvo surastas integracijos modelis, pagimdęs lokalinės bažnytinės unijos idėją, o tai leidžia kalbėti apie Lietuvą kaip jungtį tarp lotyniškosios Vidurio ir bizantinės Rytų Europos.
t-006vidutinis

Teodoras Narbutas Vidurio Europos tautų barbariškumą ir nesvetingumą minėjo kaip kliūtį senovei pažinti Šiaurę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 29

Antra vertus, ryšiai su labiau išvystytomis tautomis senovėje buvo be galo painūs, padriki ir tolydžio atnaujinami. Viduržemio jūros pirklių, kurie bemaž vieni pasiekdavo tolimas jūras, be to, turėjo ryšį su Atlanto vandenynu ir visados iš anksto puoselėjo viltis rasti lobių nežinomuose kraštuose, kerštas sudarė nesuskaičiuojamas kliūtis Šiaurei pažinti dar labiau negu Vidurio Europos tautų barbariškumas ir nesyetingumas. Bet kai anarchija pakirto Romos valstybės imperatorių galybės kolosą, kai barbarų antplūdis pražudė civilizuotus kraštus, pavertė apsišvietusių romėnų palikimą dykra ir kapinynais, šiaurinėms tautoms susiklostė naujos aplinkybės, ir į Europą atėjo pusiausvyros metas.