Tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė mūšis, kuriame kryžiuočiai neleido lietuvių-lenkų kariuomenei ilgai priešintis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 137
Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo mies to girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26. Dalis pralaimėju siųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Vise valdės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuvių- lenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos.
Valdovo draudimas neleido naudoti plaustų per Nerį tarp Verkių kaimo ir Panerių kaimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
Tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė įnirtingas mūšis, kuriame kryžiuočiai spaudė lietuvių ir lenkų kariuomenę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 137
Dalis pralaimėju siųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Vise valdės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnir tingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuvių- lenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stip rios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27.
1387 m. vasario 17 d. Jogaila Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai užrašė Verkus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 118
Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai Jogaila užra šė (1387. 11. 17) daug žemių Vilniaus apylinkėse (Malėtus, La banorus, Verkus), Tauragnų pilį, kelis namus Vilniaus mieste, vienus mūrinius namus didžiojo kunigaikščio pilyje ir ten pat keturis medinius namus^3 ).
Verkių kaimai prie Vilniaus buvo įtraukti į valdas, kuriomis iškilmingu dovanojimo aktu aprūpinta Vilniaus katedra.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127-128
I1l\n\n## Puslapis 128\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\nvyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką\nTauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambra-\nvos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius\nDrohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten ren\nkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Ati\nteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos\nistorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Per Viliją tarp Verkių ir Panerių buvo uždrausta naudoti plaustus perkėlimui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuo žiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadi namus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kai mo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus baž nyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl paken kimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mo kestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.