Tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė mūšis, kuriame kryžiuočiai neleido lietuvių-lenkų kariuomenei ilgai priešintis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 137
Kad neįsiveltų į neaiškios lemties mūšį atvirame lauke, Ordino didysis maršalas su rinktinių riterių daliniu prasigavę per besitęsiančias į šiaurę nuo miesto girias ir brastas, staiga iš už nugaros puolė nenuovokų Skirgailą ir sudavė jam smarkų smūgį26. Dalis pralaimėjusiųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Visevaldės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnirtingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stiprios ir platų frontą rėpiančios gynybos.
Valdovo draudimas neleido naudoti plaustų per Nerį tarp Verkių kaimo ir Panerių kaimo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
Tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė įnirtingas mūšis, kuriame kryžiuočiai spaudė lietuvių ir lenkų kariuomenę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 137
Dalis pralaimėjusiųjų kartu su pačiu didžiuoju kunigaikščiu užsidarė Visevaldės pilyje, o kita dalis traukėsi nuo nugalėtojų Vilniaus link. Dar tarp Verkių ir Šeškinės kalno įsiplieskė kitas įnirtingas mūšis, tačiau pajėgesni kryžiuočiai neleido lietuviųlenkų kariuomenei ilgai priešintis, o miestui reikėjo stiprios ir platų frontą rėpiančios gynybos. Tad visa lenkų įgula ir dalis lietuvių pajėgų užsidarė tarp tuometinių Vilniaus tvirtovių mūrų bei aptvarų27.
1387 m. vasario 17 d. Jogaila Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai užrašė Verkus.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 118
Vilniaus katedrai ir steigiamajai vyskupijai Jogaila užrašė (1387. 11. 17) daug žemių Vilniaus apylinkėse (Malėtus, Labanorus, Verkus), Tauragnų pilį, kelis namus Vilniaus mieste, vienus mūrinius namus didžiojo kunigaikščio pilyje ir ten pat keturis medinius namus^3 ).
Verkių kaimai prie Vilniaus buvo įtraukti į valdas, kuriomis iškilmingu dovanojimo aktu aprūpinta Vilniaus katedra.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127-128
I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Per Viliją tarp Verkių ir Panerių buvo uždrausta naudoti plaustus perkėlimui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 405
Nederėtų, be to, atsižvelgiant į šį mūsų draudimą ir užgynimą, niekam iš mūsų valdinių per tą pačią upę kitose vietose statyti mažų tiltelių, vadinamų jazais, pradedant nuo mūsų Nemenčinės dvaro iki minėto mūsų Kernavės miestelio, pagal mūsų nuožiūrą atimant turtą ir kitas bausmes skiriant. Taip pat norime uždrausti ir uždraudžiame bei užginame perkėlimus, vadinamus plaustais, per tą pačią Vilijos upę, kad nė vienas iš mūsų pareigūnų ir valdinių jų naudoti negali tarp Verkių kaimo prie Vilniaus vyskupijos ir Panerių kaimo, Vilniaus bažnyčios kapitulai priklausančių, aukštyn nęi žemyn dėl pakenkimo tam pačiam mūsų nustatytam muitui, su bausmėmis, aukščiau mūsų nurodytomis. O kadangi mes, kaip anksčiau tvirtinome, skatinami gailesčio mūsų pavaldiniams, minėtą tiltą pastatyti ir nutiesti įsakėme, taipgi ir jo muitą, arba mokestį, skirtą jam taisyti bei neturtingų ligotų žmonių naudai jau seniai mintyse paskyrėme.
Verkiuose fejerverkai vyko dvi dienas iš eilės.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 332
Minėti Ignoto Jokūbo Masalskio 1778 m. Vilniaus vaivados sutiktuvėms skirti fejerverkai Verkiuose buvo rengiami dvi dienas iš eilės.