Tose pačiose pastabose dar yra užuomina apie vieną lietuvių vadą ar kunigaikštį, vardu Dangerutis; ten sakoma, kad tas garsus karžygys buvo karo dievo, vadinto Kanas, žynys. Šis karžygys, kurį Livonijos riteriai klasta arba pasaloje sugavo ir laikė surakintą Vendeno pilyje, nusidūrė savo paties kalaviju, kurio iš jo neatėmė pagerbdami jo luomą. Tą kalaviją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant rusų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.
Tose pačiose pastabose dar yra užuomina apie vieną lietuvių vadą ar kunigaikštį, vardu Dangerutis; ten sakoma, kad tas garsus karžygys buvo karo dievo, vadinto Kanas, žynys. Šis karžygys, kurį Livonijos riteriai klasta arba pasaloje sugavo ir laikė surakintą Vendeno pilyje, nusidūrė savo paties kalaviju, kurio iš jo neatėmė pagerbdami jo luomą. Tą kalaviją riteriai grąžino kunigaikščio giminėms, tarpininkaujant rusų kunigaikščiui Visvaldžiui (Vsevolodui), kurio sostinė buvo Gercikos pilis prie Dauguvos, autoriaus nuomone, dabartinis Daugpilis.