vieta

Vendenas

vieta

3 teiginiai6 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kai kurie iš jų persikėlė j Latgaliją, kur apsigyveno tarp vie tinių, Vendeno apylinkėse.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 281

Kai \nkurie iš jų persikėlė j Latgaliją, kur apsigyveno tarp vie\ntinių, Vendeno apylinkėse.

t-002vidutinis

Ordino sostinę parinkęs Vendeną, kitaip vadinamą Cėsi mis, uoliai rūpinosi jos nauda ir žiūrėjo tvarkos.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 343

Ordino sostinę parinkęs Vendeną, kitaip vadinamą Cėsi\nmis, uoliai rūpinosi jos nauda ir žiūrėjo tvarkos.

t-003vidutinis

Vienas iš riterių, vardu Vigbertas, pasinėręs į pa saulietinius gyvenimo džiaugsmus ir praradęs saiką, ne paisantis jokių suvaržymų įstatymais, pritriukšmavęs Vendene, 1208 metais paspruko pas vyskupystės kunigus, buvusius Idumėjoje, kuriems pranešė, esą.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 343

Vienas iš riterių, vardu Vigbertas, pasinėręs į pa\nsaulietinius gyvenimo džiaugsmus ir praradęs saiką, ne\npaisantis jokių suvaržymų įstatymais, pritriukšmavęs \nVendene, 1208 metais paspruko pas vyskupystės kunigus, \nbuvusius Idumėjoje, kuriems pranešė, esą norįs sulaukti \nvyskupo apsilankymo tam, kad pareikštų jam apie atsi\ndavimą jo valdžiai.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Kai kurie iš jų persikėlė j Latgaliją, kur apsigyveno tarp vie tinių, Vendeno apylinkėse.

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Ordino sostinę parinkęs Vendeną, kitaip vadinamą Cėsi mis, uoliai rūpinosi jos nauda ir žiūrėjo tvarkos.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 3 (1994 m.)

Vienas iš riterių, vardu Vigbertas, pasinėręs į pa saulietinius gyvenimo džiaugsmus ir praradęs saiką, ne paisantis jokių suvaržymų įstatymais, pritriukšmavęs Vendene, 1208 metais paspruko pas vyskupystės kunigus, buvusius Idumėjoje, kuriems pranešė, esą norįs sulaukti vyskupo apsilankymo tam, kad pareikštų jam apie atsi davimą jo valdžiai.