Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
30 teiginių27 įrašai27 ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Visi 30 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–30 iš 30 teiginių
Balińskis manė, kad Castrum Gedemini veikiau buvo Veliuonoje, o ne Vilniuje.
PDF 64
Taigi atrodo, kad ta Hartknocho prielaida, esą Vilnius turėjęs būti ta vadinama Castrum Gedemini, yra visiškai atmestina. Mes net veikiau Veliuonoje negu Vilniuje tą Gedimino pilį manytume buvus. g Post haec XI Kalendas Junii Fr.
Senoji Veliuonos piliavietė apėmė du kalnus prie Nemuno, sujungtus tiltu per gilią griovą.
PDF 117
Vėliau karalienė Bona ir Vladislovas IV taip gausiai pažėrė jai turtų, kad ta klebonija tapo išties reikšmingiausia Žemaitijoje. Senoji piliavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nutiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalėjimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras. Ant vieno iš tų kalnų dabar stovi bažnyčia, ° už jos - aukštutinis miestas; ant kito - dvaro parkas ir sodas.
PDF 117
Senoji piliavietė rėpė du kalnus ties Nemunu, sujungtus tiltu, nutiestu per gana gilią griovą, tarp kurios polių buvo net kalėjimas atitvertas, kai Veliuona kurį laiką buvo Žemaitijos pavieto centras. Ant vieno iš tų kalnų dabar stovi bažnyčia, ° už jos - aukštutinis miestas; ant kito - dvaro parkas ir sodas. Visas kalnas parko dalyje nusėtas nuolaužomis, bet kilp pėdsakų, kad čia stovėta pilies, nėra, nors ji buvo mūrinė.
Gediminas žuvo 1337 m. mūšyje su kryžiuočiais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos.
PDF 41
O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, Gedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvietės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikščionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo prigiję feodalinio valdymo principai. Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jaunutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alberto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastatydinę keletą namų.
M. Michelbertas pateikė duomenų iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų.
PDF 84
Iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų duomenų pateikė M. Michelbertas (AkMD, t. 15, 1963, 55-70 p. ; t. 24, 1967, 47-58 p.), taip pat rašė apie Romos monetų radinius Lietuvoje I-V a.
Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, kai kryžiuočiai teigė, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno priklausė jiems.
PDF 352
Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pastatęs prieš vokiečius ».
Ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas 1338 m. žuvo per Veliuonos apgulimą, pašautas kryžiuočių.
PDF 251
Gedimino mirties aplinkybės nėra žinomos. Yra tikra tiek, jog ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas esąs žuvęs per Veliuonos apgulimą 1338 m., į pečius kryžiuočių pašautas.
Veliuona tikriausiai XIII a. buvo pastatyta kaip pilis Žemaitijos sienoms saugoti nuo kryžiuočių puldinėjimų.
PDF 116-117
100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kaimu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras. Pats miestelis dalijamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta gotikinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vietinio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus.
1418 m. Veliuonos derybose nepavyko nustatyti Žemaitijos sienų.
PDF 267
Tai buvo po nenusisekusių Veliuonos (1418) derybų nustatyti Žemaitijos sienas. Šiose derybose dalyvavo ir Hanzos miestų atstovai (Liubeko ir Stralsundo), kaipo suinteresuoti Vytauto ir Ordino nesantaika, trukdžiusia Hanzai susisiekti su Lietuva Vokiečių Ordino žemėmis.
Rugpjūtį prie Nemuno veikę kryžiuočiai, Ordinui sulaukus naujos pagalbos, sunaikino svarbią lietuvių Veliuonos pilį.
PDF 39
Vėliau tą patį vykdė šioje teritorijoje ryčiau Dubysos, niokodamas Gaižuvą, Ariogalą, Paštuvą. Atvykus naujai pagalbai Ordinui, „daug vokiečių, anglų“, kryžiuočiai vėl veikė prie Nemuno, rugpjūtį magistrui pavyko sunaikinti svarbią lietuvių Veliuonos pilį. Tais pačiais metais Švedijos karalius, palaikomas popiežiaus, pradėjo puolimą prieš Naugardo valdas, kurios buvo svarbios Lietuvai blokuojant Livoniją iš rytų.
Vytautas pareiškė niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės Veliuonos.
PDF 149
O Torno taika žemaičių kraštas atiduotas Vytautui ir Jogailai tik iki jų gyvos galvos, todėl ten jokie sutvirtinimai neturi būti daroma. Bet Vytautas mąstė apie visišką Žemaitijos krašto priskyrimą Lietuvai, nepaisant jokių terminų, ir todėl nebesutiko su reikalavimais, aprėkiančiais jo valdžią. Jis griežtai pareiškė, ne tiktai niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės, Veliuonos, bet galįs siekti ir Prūsijos, nes ir tas kraštas seniau priklausė jo protėviams.
Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos yra susimetę kryžiuočiai.
PDF 31
Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pranešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra susimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis dėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.
Gediminas, pasak citatos, buvo nužudytas 1337 m. prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos.
PDF 41
O vis dėlto Vilniuje, galingos valstybės sostinėje, Gedimino uolaus rūpesčio dėka iš mažareikšmės gyvenvietės iškilusioje, tėvynainių ir nausėdžių gyvenamoje, krikščionybei ir prekybai klestint, kaip ir visame krašte, buvo prigiję feodalinio valdymo principai. Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pilies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jaunutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alberto fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastatydinę keletą namų.
Grįždami kryžiuočiai sudegino Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai rodė tvirtą atsparumą.
PDF 258
Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą. Tuo būdu Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko jokio lietuvių gynimosi punkto. Apie Peštvės įgulą yra užrašyta, jog ji, apgulusiems kryžiuočiams pasižadėjusi krikštytis, po derybų nakčia išbėgiojusi. Veliuona tepasidavė po 10 dienų apgulimo, o pilies gynėjai su vadu Goštautu (Gastot) pakeliui į vyr. magistro stovyklą buvo išžudyti^16.
Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, kai kryžiuočiai teigė, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno priklausęs jiems.
PDF 352
Tuo pat metu, kai kryžiuočiai įrodinėjo, kad dešinysis Nemuno krantas nuo seno tik jiems priklausęs, Vytautas pasistatė tvirtą Veliuonos pilį, o Dubysos žiotyse (Seredžiuje) atstatė Peštvę, nuo XIX amž. žinomą « Palemono kalno » vardu^2. Ordinas buvo gąsdinamas girdais, kad kunigaikštis « tas pilis pastatęs prieš vokiečius ».
Vytautas pareiškė niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės Veliuonos ir galįs siekti Prūsijos.
PDF 149
Bet Vytautas mąstė apie visišką Žemaitijos krašto priskyrimą Lietuvai, nepaisant jokių terminų, ir todėl nebesutiko su reikalavimais, aprėkiančiais jo valdžią. Jis griežtai pareiškė, ne tiktai niekada neišsižadėsiąs savo tėviškės, Veliuonos, bet galįs siekti ir Prūsijos, nes ir tas kraštas seniau priklausė jo protėviams. Ordino gi pasiuntiniui, kuris dar kaltino Vytautą, kad jis nebeišduoda Torne žadėto rašto apie Žemaitijos grąžinimą po savo ir Jogailos mirties, dabar jis tokį raštą kartu su Jogaila parašė, bet labai neformalų.
Vytautas pranešė Kęstučiui, kad Bajerburgo pilyje netoli Veliuonos susitelkė kryžiuočiai.
PDF 31
Kada Vytautas, išvykęs į Panemunę žvalgybų, pranešė savo tėvui, kad Bajerburgo pilyje, netoli Veliuonos, yra susimetę kryžiuočiai, o Jogaila, sužinojęs apie tai iš Kęstučio, vis dėlto atsiuntė savo brolį Kaributą pagalbon.
1360 m. maršalo vadovaujama Ordino kariuomenė su talkininkais iš Vokietijos puolė Veliuonos pilį ir padarė jai daug žalos.
PDF 40
1360 m. kryžiuočiai toliau tvirtinosi pačiame Nemuno žemupyje, statė naują pilį Skalvos žemėje (netoli Tilžės), o kitą prie Nemuno žiočių — Ventės rage (Vindenburgą). Tais metais maršalo vadovaujama Ordino kariuomenė, su talkininkais iš Vokietijos atplaukusi laivais, puolė Veliuonos pilį, padarė jai daug žalos. Rudenį Veliuona vėl pulta.
Ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas žuvo per Veliuonos apgulimą 1338 m.
PDF 251
Yra tikra tiek, jog ilgai buvo klaidingai aiškinta, kad Gediminas esąs žuvęs per Veliuonos apgulimą 1338 m., į pečius kryžiuočių pašautas. Jis tada žiemop (XI.
Prie Veliuonos Veliuonėlė įteka į Nemuną ir iš šiaurės skalauja Pilies bei Gedimino kalno šlaitus.
PDF 118
Mažas upeliukas, Veliuonėlė, įteka į Nemuną, iš šiaurės skalaudama Pilies ir Gedimino kalno šlaitus. Tokie kalnų pavadinimai, pirmtakų duoti, iki šiol išlikę, iš senovės laikų perimta tradicija; ir tas pilkapis, kaip žinia, kapavietė, tad labai tikėtina, jog tai yra netoli nuo Veliuonos, prie Bajerburgo pilies, žuvusio Gedimino kapas. Dabar Veliuona priklauso dvarininkui Mykolui Zaleskiui.
M. Michelbertas pateikė Rudaičių ir Veliuonos kapinynų duomenų archeologiniuose leidiniuose.
PDF 84
Iš Rudaičių ir Veliuonos kapinynų duomenų pateikė M. Michelbertas (AkMD, t. 15, 1963, 55-70 p. ; t. 24, 1967, 47-58 p.), taip pat rašė apie Romos monetų radinius Lietuvoje I-V a.
Po 1418 m. susitikimo karalius kurį laiką pasiliko Veliuonoje, nes netoliese buvo medžioklei ir poilsiui tinkamų vietų.
PDF 394
Kadangi kryžiuočiai atmetė vieną po kitos visas 1418 m e ta i siūlomas taikos sąlygas, pasiS u sitik im a s d ė l taipūtėliškai reikalaudami visos k o s a tn eša k a rą Žemaitijos, susitikimas neatnešė jokios naudos, ir netrukus kryžiuočiai iš pasalų pradėjo atvirą karą. Pasibaigus susitikimui, karalius kurį laiką pasiliko Veliuonoje, norėdamas pailsėti, nes netoliese buvo vietų, tinkamų medžioklei ir poilsiui. Medžiodamas jis pats kartą vos nepakliuvo į kryžiuočių K araliu s išv e n g ia rankas, tik narsi jo palyda k ry ž iu o č ių pasalų vargais negalais išgelbėjo valdovą nuo pasalų, kurias surengė Rastenburgo komtūras vienoje tam reikalui tinkamoje vietoje.
III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kry žiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino ko vų su Ordinu šioje vietovėje.
PDF 116-117
100 ## Puslapis 117 III APIE VELIUONĄ IR KRYŽIUOČIŲ PILIS PALEI NEMUNĄ Veliuona, seniau pilis, pastatyta tikriausiai XIII amžiuje, kad Žemaitijos sienos būtų įtvirtinimais apsaugotos nuo kryžiuočių puldinėjimų, įsimintina dėl nuolatinių Gedimino kovų su Ordinu šioje vietovėje, nusidriekusi ties Nemunu, už 7 mylių nuo Kauno, per pusę mylios nuo Jurbarko ir per pusantros mylios nutolusi nuo dabartinės Prūsijos sienos. Šiandieninė Veliuona - tai miestelis, kuriame, kartu su kaimu prie jo, yra apie 160 namų ir dvaras. Pats miestelis dalijamas į aukštutinį ir žemutinį: pirmajame stovi aukšta gotikinė mūro bažnyčia, kurios mažesnioji pusė, tai yra Sanctuarium [šventovė], regis, turėtų būti senesnių metų ir, pasak vietinio padavimo, gali siekti net pagonybės laikus.
Vis dėlto 1364 metais kryžiuočiai sudegino Veliuoną ir sugriovė pilį.
PDF 131
Vis dėlto 1364 metais kryžiuočiai sudegino Veliuoną ir sugriovė pilį. Po to kunigaikštis Kęstutis pasistengė pilį iš naujo atstatyti ir sustiprinti. Atnaujino ir šventyklą, kuri gyvavo iki 1406 metų, kada kryžiuočiai antrą kartą paėmė pilį ir perstatė į krikščionių bažnyčią.
Štai 1561 m. Austrijos erchercogo Ferdinando tarnas Adomas Timas Kauno vaitui Motiejui Heinui apskundė dėl vagystės Andrisą Rodtą, matyt, vokietį, kuris Veliuonoje prisijungė prie jo, kad išmoktų lietuvių kalbos.
PDF 348
Be to, akivaizdus yra kitataučių poreikis išmokti lietuvių kalbos - Kauno, jei nekalbėsime apie plačias jo apylinkes, viešajame gyvenime ji buvo labiausiai paplitusi. Štai 1561 m. Austrijos erchercogo Ferdinando tarnas Adomas Timas Kauno vaitui Motiejui Heinui apskundė dėl vagystės Andrisą Rodtą, matyt, vokietį, kuris Veliuonoje prisijungė prie jo, kad išmoktų lietuvių kalbos.
Priešais Veliuoną, ant Nemuno kranto, buvo įrengta stovykla, o pavieniai daliniai pasklido po apylinkes iki Vaikių valsčiaus.
PDF 124-125
Priešais Veliuoną, ant Nemuno kranto, įsirengė 126 stovyklą, pavieniai daliniai pasklido po įvairias apylinkes, netgi į Vaikių valsčių
Teodoro Narbuto pasakojime Veliuonai vadovavo Lietuvos maršalka Goštautas, o jam buvo pavaldūs Surminas ir Metevikas; įtvirtinta gyvenvietė dešimt dienų priešinosi kryžiuočių kariaunai.
PDF 162-163
Veliuona, turėjusi plačiai nu 164 sidriekusius įtvirtinimus, gausiai žmonių apgyvendinta, vadovaujama Lietuvos maršalkos Goštauto, su pavaldžiais kitais dviem įžymiais lietuvių didikais - Surminu ir Meteviku, stipriai priešinosi kryžiuočių kariaunai. Dešimtį dienų tęsėsi apgultis ir įvairūs mėginimai užgrobti, po to prasidėjo sklandus šturmuotės veiksmai
Prie Veliuonos 1317 m. įvyko čekų riterio Plichtos ir lietuvių didžiūno kova.
PDF 69
čekų riterio Plichtos kova su lietuvių didžiūnu prie Veliuonos 1317 m.;
Šį ganytojišką laišką Skapiškio ir Kamajų para pijoms Valančius 1861 m. spalio 13 d. ir 1862 m. ko vo 20 d. peradresavo Kulių, Vainuto bei Veliuonos ' parapijoms.
PDF 85
Šį ganytojišką laišką Skapiškio ir Kamajų parapijoms Valančius 1861 m. spalio 13 d. ir 1862 m. kovo 20 d. peradresavo Kulių, Vainuto bei Veliuonos ' parapijoms
Tekstas Veliuonos parapijai lyginamas su panašiais laiškais Skapiškio, Kamajų, Kulių ir Vainuto parapijoms.
PDF 123
Ganytojiškas laiškas Veliuonos parapijai panašus į laiškus Skapiškio bei Kamajų parapijoms, taip pat Rietavo dekanato Kulių ir Vainuto parapijoms.
Veliuonos gynimui 1364 m. vadovavo Goštautas, Veliuonos pilies viršininkas.
PDF 210
Veliuonos gynimui 1364 m. tikrai vadovavo Goštautas, Veliuonos pilies viršininkas. Nebepajėgdamas atsispirti kryžiuočiams, jis pasidavė drauge su ¡gula ir buvo kryžiuočių nužudytas.