Velikije Lūkiai

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

## Puslapis 437 IV KNYGA kartu kovėsi, norėdamas parodyti pavyzdį. Taip pat ir vėliau, antrąsyk mūsiškiams pajudėjus ir patraukus prieš tą patį mūsų priešą Maskvos kunigaikštį ties Velikije Lūki, mūsų paskirtas vadovauti mūsų vengrų kariuomenės riteriams, atakuojant priešo pilis ir visur, kur tik buvo nukreiptas su mūsų riterija mūsų tarnystei, nemažai nuveikė ir nusipelnė rodydamas tikrą ir ryžtingą norą bei nuoširdumą mums, savo valdovui, ir Respublikai. Mes, matydami tokį jo veiklumą ir narsą bei norą tarnauti mums ir Respublikai, ir kai kurių mūsų tarybos ponų patariami, galvojame, kad derėtų jam už tai mūsų malonę parodyti ir už tokius jo nuopelnus bei riteriškus žygius skirti apdovanojimą ir dėl visokeriopų tolimesnių jo nuopelnų mums ir Respublikai, už jo paramą ir norą būti visiems kitiems riteriams pavyzdžiu, iš mūsų malonės iš anksto davėme minėtam ponui Gabrieliui Bekešui ir šiuo mūsų raštu duodame susirinkime tėvonijos teise perduoti Alantos dvarą su jam priklausančiais Kristupiškių ir Kirdeikiškių dvareliais, ypač Germaniškio dvarą ir Gelminiškio dvarą, ten pat, netoli Alantos, iš kaimų, būtent: Jėgžlius, Žebičius, Spulius, Rukšionis, Pevernytę, Ležius, Trempus, Leičius, Kelbinionis arba Klabinionis, Kavolius, Živilčius, Girsteikiškio asodninkus (pasėdinius) prie Salotės ežero, Gojevą, Kibindžius, Vartiulius, Dragaudžius - Pilančių, Gurtiničių, Kerkovičių, Kavolių tiaglinius valstiečius (prievolininkus) ir su visais kitais gyvenančiais asodninkais bei kelio bajorais, kurie dabar yra arba prieš tai tiems dvarams ir dvareliams priklausė Ukmergės paviete, jie visi aukščiau išvardinti, po Grigaliaus Astiko, neseniai už ankstesnių laikų nusižengimus jį nubaudus mirties bausme, pagal visuotinę teisę atiteko mums, valdovui.