Varmija buvo ketvirta provincija, nuo senų laikų vadinta šiuo vardu ir vakaruose besiribojusi su Pagude per Pasargės, arba Sargos, upę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 358
Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogezanija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvuliavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.
Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų iki Alnos upės, už kurios prasidėjo Barta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Varmijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.
Varmija užėmė didelį plotą ir turėjo daugiau dirbamos bei tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklausantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.
Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 358
Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogezanija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvuliavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.
Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Gin iau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Var mijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Ten ją nuo Natangijos turėjo skirti kai kurie upeliai, galbūt pro Soelius, Schoelen, Federau, Fedderau, ir Pomernę, Potnmern, tekėję j marias. Iš čia Varmijos ir Natangijos siena ėjo tarp Kroieburgo ir Giniau miestų net ligi Alnos upės, kur baigėsi senoji Varmijos siena, o kitapus upės prasidėjo Barta. Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas.
Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 359
Dar mažiau žinomos pietinės Varmijos sienos su Galinda. Atrodo, jog vienas šios sienos punktas buvo prie Morungeno, kur ir šiandien yra Galindų kaimas. Vadinasi, Varmijai priklausantis krašto plotas buvo didelis, be to, ji turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau minėtos provincijos.
Vyskupas Motiejus Valančius šiam reikalui delegavo Beržininkų vikarą kunigą Antaną Brundzą, kurį Varmijos vyskupas paskyrė Robkojų filijos administratoriumi.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
PDF 110
Vysk. M. Valančius per Jurgį Bielinį nusiuntė 5 000 rub. Tilžės dekanui kun. J. Zabermanui savo raštams spausdinti. Be to, šiam reikalui delegavo Beržininkų vikarą kun. Antaną Brundzą, kurį Varmijos vyskupas paskyrė Robkojų filijos administratorium.
Varmija turėjo daugiau dirbamos ir tankiau apgyvendintos žemės negu anksčiau aprašytos provincijos.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlygi nimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 346
Ten pažymėta krašto dalis, kurią Liūbeko gyventojai gavo kaip atlyginimą už suteiktą kryžiuočiams pagalbą užkariaujant sambius, o būtent Sambiją, Vitlandiją ir dalį Varmijos.
Antra vertus, tie patys piliečiai turėjo gauti Varmijoje 2500 margų žemės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 348
Be to, vienuoliai riteriai turėjo tą žemę padalyti perpus, o piliečiai privalėjo pasirinkti iš jų vieną dalį. Antra vertus, tie patys piliečiai turėjo gauti Varmijoje 2500 margų žemės
Varmija vakaruose ribojosi su Pagude, šiaurėje su Aistmarėmis, vakaruose su Natangija ir Barta, o pietuose siekė Galindą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 358
Be to, ir kitose vietose turėjo būti įtvirtinimų, skirtų krašto gynybai ir turtingesnių valdžiai stiprinti, bet jų pėdsakai visiškai išnyko; net nežinoma, kur mitinė kunigaikštytė Pogezanija skelbė savo pranašystes ir sprendimus. Varmija Ketvirta provincija — Varmija, taip vadinama nuo senų laikų. Vakaruose ji ribojosi su Pagude, nuo kurios ją skyrė Pasargės, arba Sargos, upė1. Jos šiaurėje tyvuliavo Aistmarės, vakaruose ji ribojosi su Natangija ir Barta, o į pietus driekėsi net iki Galindos.