vieta

Upytės pavietas

1 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 1 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–1 iš 1 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 158

Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos. Pavieto ribos buvo taip nusakytos: iš vienos pusės Nevė­ žio upe iki Upytės pavieto ribos; iš kitos pusės - nuo Vilkmergės ribos užgriebiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės užgriebiant Vaiguvą ir kairėje Uogintus iki Žiež- marių ribos; iš ketvirtos pusės aukštyn Nemunu, užgriebiant Balbieriškį iki pat Jo Karališkosios Malonybės girios, iki Žemaitijos ribos. Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas - seniū­ nas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos.