t-001vidutinis
Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos. Pavieto ribos buvo taip nusakytos: iš vienos pusės Nevė žio upe iki Upytės pavieto ribos; iš kitos pusės - nuo Vilkmergės ribos užgriebiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės užgriebiant Vaiguvą ir kairėje Uogintus iki Žiež- marių ribos; iš ketvirtos pusės aukštyn Nemunu, užgriebiant Balbieriškį iki pat Jo Karališkosios Malonybės girios, iki Žemaitijos ribos. Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas - seniū nas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos.