t-001vidutinis
Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
Kauno pavietas padidėjo, kai į jį buvo įjungtas kaimyninės Darsūniškio, Birštono, Punios, Stakliškių vėliavos. Pavieto ribos buvo taip nusakytos: iš vienos pusės Nevėžio upe iki Upytės pavieto ribos; iš kitos pusės - nuo Vilkmergės ribos užgriebiant Kulvą ir Žeimius; iš trečios pusės užgriebiant Vaiguvą ir kairėje Uogintus iki Žiežmarių ribos; iš ketvirtos pusės aukštyn Nemunu, užgriebiant Balbieriškį iki pat Jo Karališkosios Malonybės girios, iki Žemaitijos ribos. Pavieto centras liko Kauno pilis, joje toliau rezidavo valdovo vietininkas seniūnas, be to, joje turėjo būti saugomos pavieto teismų knygos.