Upinės, vėliau Išganytojo, upelis tekėjo per kelią kairiajame Nemuno krante prie Zapyškio, tarp Kauno ir Vilkijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tenai pūva tokia daugybė drobės gabalėlių, kad mažiau prietaringame krašte drąsiai būtų galima aprūpinti popieriaus dirbtuvę žaliava. Prie upelio, dešinėje vieškelio pusėje, ant nedidelės žemės sankasos, kurią sakė buvus deivės Upinės, kadaise to upelio globėjos, altoriumi, stovi medinė koplytėlė su Nukryžiuotoju. Dar gyvas nesenas atminimas apie buvusią kažkokią moterų broliją, atlikinėjusią apeigas tai Upinei.
Narbutas pasakojo, kad senė, vadinama Upine, apeigomis pašventindavo Upinės upelį ir suteikdavo jam metų gydomąją galią.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Išaušus dienai, senė pranykdavo, ir sugrįždavo įprasta tvarka. Senė, vadinama Upine, tomis apeigomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gydomosios galios. Kai Vilkijos seniūnas Zabiela uždraudė tuos kerus, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia.
Narbutas rašė, kad Vilkijos seniūnui Zabielai uždraudus Upinės kerus ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 146
Kai Vilkijos seniūnas Zabiela uždraudė tuos kerus, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia. 1785 metais, šv. Jono išvakarėse, krikščionių kunigas pašventino upelį, kuris dėl to iki šiol neprarado gydomojo poveikio.
Prie upelio, dešinėje vieš kelio pusėje, ant nedidelės žemės sankasos, kurią sakė buvus deivės Upinės, kadaise to upelio globėjos, altoriumi, stovi me dinė koplytėlė su Nukryžiuotoju.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Tenai pūva tokia daugybė drobės gabalėlių, kad mažiau prietaringame krašte drąsiai būtų galima aprūpinti popieriaus dirbtuvę žaliava. Prie upelio, dešinėje vieškelio pusėje, ant nedidelės žemės sankasos, kurią sakė buvus deivės Upinės, kadaise to upelio globėjos, altoriumi, stovi medinė koplytėlė su Nukryžiuotoju. Dar gyvas nesenas atminimas apie buvusią kažkokią moterų broliją, atlikinėjusią apeigas tai Upinei.
Senė, vadinama Upine, tomis apei gomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gy domosios galios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 144
Senė, vadinama Upine, tomis apeigomis pašventindavo upelį, ir jis visiems metams įgydavo gydomosios galios. Kai Vilkijos seniūnas Zabiela uždraudė tuos kerus, ant Upinės kaupo buvo pastatyta koplyčia. 1785 metais, šv.