Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
27 teiginiai22 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 27 teiginiai ir visi 22 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–28 iš 28 rodomų įrašų
1435 m. rugsėjo 1 d. mūšis įvyko per pusantros mylios nuo Ukmergės, prie kelio į Vilnių.
PDF 235-236
Tas įsimintinas mūšis 20 Kotzebue Switrigail, p. 89. Ind. Cod. Hist. Dipl. Livon. T. I, N. 1344. 219 ## Puslapis 236 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS įvyko rugsėjo 1 dieną (1435 metais), per pusantros mylios nuo Ukmergės miesto, prie kelio į Vilnių, ten, kur šiandien stovi Pabaisko parapijos bažnyčia.
Ukmergėje veikė Lietuvos vyriausybės finansiškai remta lenkų gimnazija.
PDF 170
Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.
Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės-Utenos-Zarasų kryptimi, o Panevėžio rinktinė - Kėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi.
PDF 180-181
Ukmergės\nrinktinė turėjo veržtis Ukmergės-Utenos-\nZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė -\nKėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi.\n\nAtskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip\nvadinamojo mirties bataliono kariai\n\n## Puslapis 181\n\n| 1881 m.
Kavarskas buvo nutolęs nuo Ukmergės per keturias mylias, o nuo Vilniaus per penkiolika mylių.
PDF 309
Kavars kas nuo Ukmergės nutolęs per 4 my lias, o nuo Vilniaus - 15 mylių. Kitą Astiko dvarą, esantį Ukmergės ap skrityje, vadinamą Alanta, karalius po jo atidavė garsiajam Bekešui. Šis dovanojimas išspausdintas knygos pabaigoje, pastaboje.
Ukmergė su pilimi priklausė Jaunučiui paskirtam palyginti nedideliam žemių daliniui.
PDF 252
vyres\nniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai\nvaldančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių da\nlinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena,\nUkmerge, Breslauja (Braslaw).\nKiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Kariuomenės vadovybė sustabdė Ukmergės rinktinės puolimą, nes ši buvo per daug išsiveržusi į priekį ir reikėjo išlyginti fronto liniją.
PDF 187
Po mūšio Kadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug išsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė įsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad išsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė nuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km. Kovose prie Utenos lietuviams kaip trofėjus atiteko bolševikų šarvuotas automobilis, į nelaisvę pateko per 100 bol- ševikų, taip pat buvo paimta daug šau- tuvų ir šaudmenų bei kitokio grobio.
PDF 187
Paberžė.\n\nPo mūšio\nKadangi Ukmergės rinktinė buvo per daug\nišsiveržusi į priekį, kariuomenės vadovybė\nįsakė tolimesnį puolimą sustabdyti, kad\nišsilygintų fronto linija. Panevėžio rinktinė\nnuo Ukmergės buvo atsilikusi apie 20 km.
Gegužės 3 d. Panevėžio batalionas, remiamas saksų savanorių, atliko sėkmingą operaciją ir iš bolševikų išvadavo Ukmergę.
PDF 180
Gegužės 3 d. Panevėžio batalionas, re- miamas saksų savanorių, atliko sėkmingą operaciją ir iš bolševikų išvadavo Ukmergę. Pasirengimas naujoms operacijoms Tuo metu Lietuvos kariuomenėje prasi- dėjo svarbūs pokyčiai. Laisvose nuo priešo teritorijose prasidėjo naujokų (gimusių 1897-1898 metais) šaukimas, o netrukus
Jaunutis paveldėjo ne tik Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostą, bet ir Ašmeną, Ukmergę bei Breslaują.
PDF 41-42
Po Gedimino, nužudyto 1337 metais prie Bajerburgo pi lies, per mylią nuo Veliuonos15, mūšyje su kryžiuočiais, Jau nutis, vyriausias jo sūnus, paveldėjo ne tik sostą kartu su valdovo, arba Lietuvos didžiojo kunigaikščio, pareigomis, 13 Rygos miestas buvo įkurtas 1200 metais, ant kalno, vadinto Righe, Dvinos pakrantėje, vyskupo Alber to fon Apeldemo, pasiųsto skleisti krikščioniškąjį tikėjimą Livonijoje, bet ten dar prieš aštuonerius metus Bremeno pirkliai jau buvo pastaty dinę keletą namų. 14 Gedimino laiške Liubeko, Rostoko, Zundo, Greifsvaldo, Štetino mies tams ir Gotlando salos gyventojams šis valdovas praneša, kad į Vilnių at vykę kolonistai galės vadovautis ci viline teise, kokia naudojasi Rygos miestas, kol teisėtvarkininkai nesu kurs geresnių įstatymų. Jure civili utantur Rigensis Civitatis, omnis vul gus, nisi tunc melius fuerit inuentum de sano consilio discretorum [tad visi [tie] žmonės tesinaudoja civiline Ry gos miesto teise, jei paskui geriau ne bus sumanyta išmintingųjų tarybos]. 15 Žr. III priedą šioje knygoje. ■ • - 25 ## Puslapis 42 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS bet ir Ašmeną, Ukmergę ir Breslaują.
Ukmergės rinktinė turėjo veržtis Ukmergės, Utenos ir Zarasų kryptimi.
PDF 180-181
Ukmergės\nrinktinė turėjo veržtis Ukmergės-Utenos-\nZarasų kryptimi, Panevėžio rinktinė -\nKėdainių-Panevėžio-Rokiškio kryptimi.\n\nAtskirojo Joniškėlio partizanų, kitaip\nvadinamojo mirties bataliono kariai\n\n## Puslapis 181\n\n| 1881 m.
Ties Pabaisku prie Šventosios, netoli Ukmergės, Mykolo vadovaujama lietuvių ir lenkų kariuomenė užkirto kelią Švitrigailai.
PDF 185
jis sukvietė visus savo sąjungininkus\n— Livonijos ordiną, totorius, rusų kunigaikščius — ir išsiruošė\nį didelį žygį. Bet, pasiekus Šventąją, netoli Ukmergės (ties Pa-\nbaisku), jam pastojo kelią Zigmanto sūnaus Mykolo vedama\nlietuvių ir į pagalbą atėjusių lenkų kariuomenė. Mūšį pralai-\nmėjo Švitrigaila.
Švitrigailos ir Livonijos magistro jungtinės pajėgos per Užnerį žygiavo į Vilkmergę, dabartinę Ukmergę.
PDF 70
Prieš mūšį Žygiui į Lietuvą kunigaikštis Švitrigaila savo ir pavaldžių rusų kunigaikščių pa- jėgas sutelkė Vitebske, iš kur patraukė į Breslaują. Čia prisijungė Livonijos ma- gistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė- gos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę). Toliau planavo pulti Trakų - Vilniaus kryptimi.
Persekiojami priešininkai patyrė naują nesėkmę brastoje per Šventąją ties Ukmerge, kur daug jų kareivių nuskendo.
PDF 236
Priešininkas, persekio\njamas nugalėtojų, naują nesėkmę patyrė brastoje per Šven\ntosios upę ties Ukmerge, kur buvo nuskandinta labai daug\njo kareivių. Čekų ir Silezijos savanorių vadai ir, gražiausia,\nJaroslavas Lingumas*, Mstislavlio kunigaikštis, pateko į ne\nlaisvę.
1919 m. gegužės 24 d. generolas Silvestras Žukauskas įsakė Kazio Ladygos vadovaujamai Ukmergės rinktinei žygiuoti Ukmergės-Daugpilio plentu ir užimti Uteną.
PDF 184
1919 m. gegužės 24 d. vyriausiasis\nkariuomenės vadas gen. S. Žukauskas įsakė\nkarin. K. Ladygos vadovaujamai Ukmergės\nrinktinei žygiuoti Ukmergės- Daugpilio\nplentu ir užimti Uteną.
Kunigaikščio Mykolo pergalė prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą netoli Ukmergės užbaigė jų varžybas dėl Lietuvos.
PDF 235
Ilgai Švitrigaila drumstė\nšios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy\ngimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie\ntuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė\nnetoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai\npragaištingų konkurentų, varžybas. Tas įsimintinas mūšis\n20\nKotzebue Switrigail, p.
Kunigaikščio Mykolo pergalė netoli Ukmergės užbaigė Švitrigailos ir Livonijos magistro varžybas dėl Lietuvos.
PDF 235
Ilgai Švitrigaila drumstė\nšios nelaimingos žemės ramybę, kol pagaliau lemtinga Žy\ngimanto sūnaus kunigaikščio Mykolo, vedusio lenkų ir lie\ntuvių pulkus prieš Švitrigailą ir Livonijos magistrą, pergalė\nnetoli Ukmergės užbaigė šių dviejų, Lietuvai gal vienodai\npragaištingų konkurentų, varžybas. Tas įsimintinas mūšis\n20\nKotzebue Switrigail, p.
Vytautas veikė Bopartėnų, Ukmergės ir Kulvos srityse.
PDF 61
Vy\ntautas tuo tarpu veikė Bopartėnų (į šiaurės vakarus nuo Kau\nno), Ukmergės ir Kulvos srityse. Po užgrobimo poros nežymių\npilaičių, didžiulei Vallenrodo kariuomenei, kuri taip smarkiai\n\n(^1) ) Apie Konradą Vallenrodą, kuris Lietuvos istorijoje yra gana po\npuliarus ir minimas A.
Jaunučiui paskirtame žemių dalinyje, be Vilniaus, buvo Ašmenos, Ukmergės ir Breslaujos sritys su pilimis.
PDF 252
vyres\nniškumą prieš kitus brolius, Jaunutis buvo paskirtas galva visai\nvaldančiajai giminei. Į jam paskirtą palyginti nedidelį žemių da\nlinį, be Vilniaus, dar priklausė artimos sritys su pilimis : Ašmena,\nUkmerge, Breslauja (Braslaw).\nKiti šeši Gedimino sūnus taip pat gavo savo dalis.
Lenkų kultūros organizacijos rėmė Lietuvos vyriausybės finansuojamas lenkų gimnazijas Kaune, Panevėžyje ir Ukmergėje.
PDF 170
Švietimui padėjo lenkų kultūros organiza- cijos Pochodnia („Deglas“), Oswiata („Apšvieta“), Jutrzenka („Aušrinė“), gaudavusios pinigų iš Lenkijos. Jos rėmė lenkų pradines mokyklas ir Lie- tuvos vyriausybės finansiškai remiamas lenkų gimnazijas Kaune, Pane- vėžyje ir Ukmergėje. 1935–1936 mokslo metais veikė apie 30 lenkiškų mokyklų.
Ukmergėje buvo įkurta pijarų mokykla, priklausiusi jų kolegijų ir žemesniųjų mokyklų tinklui.
PDF 356
Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzui- tai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur. #### 6.
Vytautas veikė Ukmergės, Kulvos ir Bopartėnų srityse.
PDF 61
Vy\ntautas tuo tarpu veikė Bopartėnų (į šiaurės vakarus nuo Kau\nno), Ukmergės ir Kulvos srityse. Po užgrobimo poros nežymių\npilaičių, didžiulei Vallenrodo kariuomenei, kuri taip smarkiai\n\n(^1) ) Apie Konradą Vallenrodą, kuris Lietuvos istorijoje yra gana po\npuliarus ir minimas A.
Livonijos magistro kariuomenė prisijungė prie jungtinių pajėgų, kurios Užnerio puse žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę).
PDF 70
Čia prisijungė Livonijos ma- gistro kariuomenė ir šios jungtinės pajė- gos „Užnerio puse“ žygiavo į Vilkmergę (Ukmergę). Toliau planavo pulti Trakų - Vilniaus kryptimi. Lietuvos didysis kunigaikštis Žygi- mantas Kęstutaitis, sukaupęs „kiek galėjo didžiausias lietuvių jėgas“, gavęs prašytos pagalbos iš Lenkijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio, ėjo į Trakus.
Prie Šventosios brastos ties Ukmerge nugalėtojai persekiojo priešininką ir nuskandino daug jo kareivių.
PDF 236
Priešininkas, persekio\njamas nugalėtojų, naują nesėkmę patyrė brastoje per Šven\ntosios upę ties Ukmerge, kur buvo nuskandinta labai daug\njo kareivių. Čekų ir Silezijos savanorių vadai ir, gražiausia,\nJaroslavas Lingumas*, Mstislavlio kunigaikštis, pateko į ne\nlaisvę.
Ukmergė minima tarp vietų, kuriose buvo įkurtos pijarų kolegijos arba žemesniosios mokyklos.
PDF 356
Pijarai, niekuo daugiau neužsiimdami, kaip tik mokymu, gyveno tik ten, kur buvo jų mokyklų, o jėzui- tai stengėsi visur apsigyventi. Pijarų mokyklos — vienur pilnos kolegijos, kitur žemesniosios mokyklos — buvo įkurtos šiose vie- tose: Vilniuje, Geranainyse, Dambravicoje, Blotnoje, Naujajam Dolske, Ščucine, Panevėžy, Verenavoj, Ukmergėje, Raseiniuose, Va- leranavoj, Vitebske, Želviuose ir dar vienur kitur. #### 6.
Narbutas Ukmergės apskritį priskyrė „Tikrajai Lietuvai“, kurioje nuo seniausių laikų buvusios vietos sudegintų žmonių pelenams laikyti.
PDF 377
Vienoda jų sandara ir tokia pat radimo vieta įtikina,\njog jos buvo skirtos ne kam kitam, kaip tik laikyti po akimis,\nkad į jas tekėtų ašaros.\nTikrojoje Lietuvoje, tai yra Ukmergės, Vilniaus, Trakų ir Ly\ndos apskrityse, nuo seniausių laikų buvo specialios vietos, į ku\nrias dėdavo sudegintų žmonių pelenus. Šias vietas vadindavo\nObelijomis.
To negalima pasakyti apie kelią paneriu į krašto gilumą - Karmėlavą, Ukmergę, Anykščius, kuris galėjo įsilieti į Vilniaus-Rygos kelią.
PDF 131
Kitas kelias į Vilnių driekėsi pietiniu miesto pakraščiu ir greičiausiai buvo susijęs su muitine, veikiančia netoli prie Nemuno esan- čio pranciškonų vienuolyno. Abu keliai susijungdavo už miesto ribų. Šių kelių tąsos už miesto branduolio ribų buvo traukos veiksniai Kauno miesto valdose besikuriantiems priemiesčiams - jie augo prie šių kelių. To negalima pa- sakyti apie kelią paneriu į krašto gilumą - Karmėlavą, Ukmergę, Anykščius, kuris galėjo įsilieti į Vilniaus-Rygos kelią.
1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.
PDF 150
Kaunas buvo jų kelyje vykstant į karą ar grįžtant iš jo. 1560 m. Petro Miklaševskio kuopai, kurią sudarė 100 karių, buvo nurodyta į Livoniją žygi uoti pro Kauną, Ukmergę, Panevėžį.
Teodoro Narbuto aprašyme magistras Andrius Stirietis, sutelkęs kryžiuočius ir riterius, puolė Lietuvą Ukmergės link ir mūšyje su didžiuoju kunigaikščiu laimėjo.
PDF 139
Vėlei pats \nmagistras Andrius Stirietis, sutelkęs kryžiuočius ir viso\nkeriopus riterius, iš kitos pusės puolė Lietuvą, pasuko \nsavo voras Ukmergės link, su didžiuoju kunigaikščiu sto\njo į mūšį, kurį visiškai laimėjo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
įvairiose Prūsijos vietose tiek atsitiktinai, tiek sąmoningai ka sinėjant senovinius pilkapius, ypač Velnio saloje (Czartowy- Osirow), esančioje Sniardvų ežere, ir ties Pleviškių kaimu, as tuonios mylios nuo Karaliaučiaus, prie Priegliaus upės. Tai bu vo puodeliai arba kažkokios urnos su pelenais ir sudegusių žmonių kaulų gabaliukais viduje. Toje vietovėje pats autorius liepė atkasti vieną pilkapį ir surado naujo pavidalo pelenų ur ną. Tai buvo du akmenys, gulintys vienas ant kito ir taip apdo roti, kad tarp jų susidariusioje tuštumoje galėjo būti pilami pelenai.