Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
18 teiginiai20 įrašai2 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 18 teiginiai ir visi 20 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–22 iš 22 rodomų įrašų
Stalininkas Druzigeris Torunėje klaidingai pranešė, kad krikščionių kariuomenė žuvo mūšyje.
PDF 97
Tuo tarpu stalininkas Druzigeris,\nsu saviškiais nelyginant koks bailys pabėgęs iš mūšio, Torunės mieste pranešė, kad\nir broliai, ir maldininkai, ir visa krikščionių kariuomenė žuvusi mūšyje, o tada Kulmo\nžemėje ir Lenkijoje kilo toks baisus krikščionių raudojimas, kokio nuo amžių nebuvo\ngirdėta.
Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai.
PDF 22
1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281\nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti\nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik\namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Torunės seime dėl ginčų su Gdansku ir kitų nesutarimų nebuvo numatyta nustatyti jokių rinkliavų.
PDF 345
Tačiau Torunės seime, kilus ginčams\nsu Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta\ntyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam\npavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo\nteises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika\nlams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos,\nnorėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų\nką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie\nnio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė\ntuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo\niš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto\nritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus\nmiestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes\nčius*.
Stepono Batoro dokumentas buvo duotas Torunėje 1576 m. gruodžio 20 d.
PDF 347
Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavi mo išties pirmaisiais metais]. Asmeninis parašas: STEPHANUS REX [karalius Steponas].
Sužinoję apie Gedimino skundą popiežiui, Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai stojo ginti kryžiuočių.
PDF 92
Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o ka dangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
1236 m. Torunės miestas buvo perkeltas į dabartinės Torunės vietą.
PDF 53
1236 m. Torunės miestas perkeltas į dab. Torunės vietą (SRP, 3, p. 58). Čia pradėta statyti ir nauja pilis, iš pradžių — iš rąstų, žemių ir akmenų, о XIII a. 6—7 dešimtmečiais — mūrinė. Torunės pilyje apie XIII a. vidurį, atrodo, įsikūrė Ordino konventas.
Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai, Teutonų ordinui gausinant miestus ir pilis Baltijos pakrantėse.
PDF 22
1255 me\ntais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Oto\nkami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281\nmetais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti\nbemaž visi Varmės miestai.\nTuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik\namžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų lai\nkų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
1576 m. gruodžio 20 d. laiškas buvo duotas Torunėje.
PDF 347
Norime, kad kuo ilgiausiai tas darbas bei šis [laiškas] gyvuotų ir būtų nepažeistas. Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavi mo išties pirmaisiais metais].
XVII a. Torunės magistrato bibliotekos nuorašas buvo padarytas iš Karaliaučiaus bibliotekos teksto.
PDF 19
Torunės magistrato bibliotekos nuorašas (XVII a.) padarytas iš Karaliaučiaus\nbibliotekos teksto. Nurašyta žmogaus, gerai mokėjusio viduramžių lotynų kalbą,\ndaugelyje vietų tekstui grąžinusio pirminę prasmę.
1231 m. Ordino magistras Kulmo žemėje pastatė Torunės pilį, po to prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.
PDF 23
1231 m. Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus. Daug kunigaikščių iš Vokietijos ir Lenkijos tal- kindavo Ordinui, kuris niokojo baltiš- kąją Prūsiją.
Magistras su Torunės broliais ir kunigaikščiu Kazimieru žygiavo stabdyti naujos Sventopelko pilies statybos.
PDF 92
Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams\nplaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė\ntraukti su kariuomene į šią vietą. Jis mat norėjo neleisti statyti čia pilies.
Vienas Krokuvos kilmingasis į Torunės pilį pasiuntė tris laivus su maistu ir gėrimais, 300 jaučių bei karvių ir daug kinkomų gyvulių.
PDF 95
Todėl jis paragino vieną kilmingą Krokuvos vyrą290 stoti į vienuolyną, ir šis pasiuntė į\nTorunės pilį tris didelius laivus, pakrautus vyno, midaus, arba medaus vyno, bei kitko,\nkas reikalinga gyvenimui, be to, 300 jaučių bei karvių ir daug kinkomų gyvulių; neilgai\ntrukus pats atvykęs, buvo priimtas su didele pagarba, apsivilko Teutonų namų ordino\nvienuolio apsiaustą, o brolius išgelbėjo nuo didelio vargo.
Torunės gvardijonas kartu su kitais dvasininkais laiškuose popiežiui gynė kryžiuočius nuo Gedimino skundo.
PDF 92
Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o ka dangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prū sijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsber- go ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti aba tai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešda mi, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pa reikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeiži kišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pa geidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
Dusburgietis prūsų pilių vietas prie Torunės aprašė remdamasis ir kitų pasakojimais.
PDF 25
Sitai jis pažymi, kalbėdamas apie prūsų pilių vietas prie Torunės,\napie Elbingo pilį to pat vardo upės žiotyse ir jos sunaikinimą (III, 7, 16), apie pirmąsias\nkryžiuočių pilis Varmės žemėje, Rudino miesto užkariavimus ir kt.
Prie Torunės priėjusi kariuomenė sudegino ligoninę ir kitus už miesto sienų buvusius degius objektus.
PDF 145
Po to priėjo Torunę ir sudegino\nligoninę bei visa kita, kas tik galėjo būti ugnies sunaikinama už sienų. Galop, atžygiavę\nprie Kulmo miesto, jį smarkiai puolė dieną ir naktį, tačiau nieko nelaimėjo, nes miestiečiai\natkakliai gynėsi.
Dabartinės Torunės pilies vietoje 1000–500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė.
PDF 53
Kaip rodo archeologiniai tyrimai, dab. Torunės pilies vietoje dar 1000—500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė, vėliau — atvira gyvenvietė (VIII—X a.) bei pilaitė (X a. vidurys — XII—XIII a. sandūra), sunaikinta prūsų. Pirmas mūrinės pilies statybos etapas truko iki 1300 m. XIV a. statybos darbai buvo tęsiami. Pilis sugriauta 1454 m.
Vilhelmas veikiai parėdyti tas vyskupijas suvadino surinkimą bažnyčios į Torunę, kur arkivyskupas Gnezno, vyskupai Braslavo, Leslavos ir Plocko, daugybė opatų ir kitos bažnyčios diduomenės su vyresnybe kryžėjų susirinko ir te nai į naujas vyskupijas, tai yra.
PDF 318
Visose tose vyskupijose įsakė popiežius per krikštams mokėti kas metą dešimtines vyskupams ir kunigams, tai yra dešimtąjį pėdą ir gyvolį baž nyčiai duoti ir kas metą mokėti nuo alvieno žam bio pūrą rugių, pūrų, miežių, avižų, kuriuos mokes nius ne vien kryžėjai, bet pats popiežius buvo patvirtinęs vyskupams, kurie buvo dar ketėję su kry- žėjais užimsiančiaisiais kraštais nuo lietuvių ir že maičių taip tarp savęs dalytis: kryžėjai vieną dalį duos vyskupams, o dvi sau paliks, vienok vyskupai negalėjo savo dalies nei parduoti, nei dovenoti be žinios popiežiaus, lygia dalia ir kryžėjai; skirti tas sau dalis turėjo lėmimu. Norėdamas v. Vilhelmas veikiai parėdyti tas vyskupijas suvadino surinkimą bažnyčios į Torunę, kur arkivyskupas Gnezno, vyskupai Braslavo, Les- lavos ir Plocko, daugybė opatų ir kitos bažnyčios diduomenės su vyresnybe kryžėjų susirinko ir te nai į naujas vyskupijas, tai yra Henriką dominikonį vyskupu Kulmijos, Ernstą — Pamezonijos, Heiden- reichą — Varmijos, arba Ermijos, palaimino.
Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje.
PDF 373
Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regi- oną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lan- kėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduram- žių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie taikos atkūrimą tarp Sventopelko ir brolių Kai Pomeranijos žemė teisingojo viešpaties valia tapo šitaip nuniokota, kunigaikštis Sventopelkas, kuris anksčiau kaip riaumojantis liūtas suko ratą po rato, bausdamasis sunaikinti brolius bei tikėjimo daigyną, per didelį ir gausų krikščionių kraujo praliejimą pasodintą Prūsijos žemėje, dabar it jaukus avinėlis, nuleidęs akis ir nukoręs galvą, nuolankiai paprašė brolius, kad teiktųsi jam vėl parodyti savo įprastą maloningąjį palankumą. Broliai nenorėjo leistis suvedžiojami, žinodami, kad jis, bėdos prispirtas, visados slepia po švelniu avinėlio kailiu lapės širdį, kupiną klastos ir suktumo, nes šitai rodė įvykių raida, mat jis jau trečią kartą buvo sulaužęs priesaika patvirtintą taikos sutartį. Kadangi taikos malonių visados reikia siekti, nes to moko tas, kuris teikia taiką ir ją puoselėja, tai yra Jėzus Kristus, todėl po ilgų derybų, kryžininkų patariami, jie atnaujino pagal pirmykštę formulę senąją sutartį, jų sudarytą su minėtuoju kunigaikščiu295. 57 (56). Apie brolį Henriką, trečią magistrą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Tą pačią naktį šios pilies broliai su savo ginklanešiais išėjo iš pilies; kai jie užpuolė miegančius karius, kai vienus žudė, o kitus mirtinai žeidė, kilo baisus triukšmas, kurį išgirdo sargybiniai, tą naktį saugoję kariuomenę, jie atskubėjo, pasirengę mūšiui, ir nukovė du brolius, vieną broliuką ir daug ginklanešių. 165 (160). Apie Senenzės pilies puolimą ir ir bartų vado Divano žūtį Tuo tarpu Divanas, bartų vadas, su aštuoniais šimtais vyrų apsiautė Senenzės pilį444 ir prisiekė savo dievų galybe, kad iškarsiąs brolius bei jų ginklanešius ties pilies vartais, jeigu jie bematant neatiduosią jam pilies.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Torunės nuorašo pagrindu padarytas ir Elbingo nuorašas. Berlyno karališkosios bibliotekos Kodekse greta kitų yra nevisiškai pilnas Dusburgiečio kronikos nuorašas. Kodeksas rašytas XVI a. viduryje, jame nestinga perrašymo netikslumų, bet šis tekstas, papildydamas Karaliaučiaus nuorašą, leidžia atstatyti kai kurias originalo detales.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Pasitarę visi nusprendė ten jį užpulti ir iš Kulmo pasiuntė 10 raitelių, turėjusių neduoti ramybės priešo kariuomenei; susidūrę su 20 priešo vyrų, jie nukovė vieną karį, o kiti 19, išvydę brolių vėliavą, pabėgo; bėgliams parsiradus Sventopelko kariuomenėje, išsibėgiojo visi, išsigelbėjo kurie ne kurie, pasiekdami pilį, visi kiti arba paskendo, arba paklojo galvas nuo kalavijo ašmenų. Šitaip tą dieną broliai nukovė tūkstantį penkis šimtus Pomeranijos vyrų292. Dėkodami už šią pergalę dievui ir džiūgaudami, broliai su dideliu grobiu sugrįžo namo. 54 (53) Apie vieną stebuklą Tuo metu pasimirė kelyje, grįždamas į savo tėvynę, vienas kryžininkas iš Meiseno, kuris per Prūsijoje praleistus vienus metus įvykdė maldininko įžadus.