Stalininkas Druzigeris Torunėje klaidingai pranešė, kad krikščionių kariuomenė žuvo mūšyje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 97
Tuo tarpu stalininkas Druzigeris, su saviškiais nelyginant koks bailys pabėgęs iš mūšio, Torunės mieste pranešė, kad ir broliai, ir maldininkai, ir visa krikščionių kariuomenė žuvusi mūšyje, o tada Kulmo žemėje ir Lenkijoje kilo toks baisus krikščionių raudojimas, kokio nuo amžių nebuvo girdėta.
Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
Torunės seime dėl ginčų su Gdansku ir kitų nesutarimų nebuvo numatyta nustatyti jokių rinkliavų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 345
Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nustatyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reikalams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsienio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo autoritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokesčius*.
Stepono Batoro dokumentas buvo duotas Torunėje 1576 m. gruodžio 20 d.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 347
Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavimo išties pirmaisiais metais]. Asmeninis parašas: STEPHANUS REX [karalius Steponas].
Sužinoję apie Gedimino skundą popiežiui, Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai stojo ginti kryžiuočių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o kadangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
1236 m. Torunės miestas buvo perkeltas į dabartinės Torunės vietą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 53
1236 m. Torunės miestas perkeltas į dab. Torunės vietą (SRP, 3, p. 58). Čia pradėta statyti ir nauja pilis, iš pradžių — iš rąstų, žemių ir akmenų, о XIII a. 6—7 dešimtmečiais — mūrinė. Torunės pilyje apie XIII a. vidurį, atrodo, įsikūrė Ordino konventas.
Torunę 1235 m. pastatė kryžiuočiai, Teutonų ordinui gausinant miestus ir pilis Baltijos pakrantėse.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 22
1255 metais iškilo Karaliaučius, įkurtas padedant Čekijos karaliui Otokami; Torunę -1235 metais, Malburgas [Marienburgas] -1281 metais, pastatyti kryžiuočių; galiausiai XIV amžiuje buvo įkurti bemaž visi Varmės miestai. Tuo pačiu keliu kaip Henrikas Paukštininkas Vokietijoje, tik amžiumi vėliau, Lenkijoje pasuko vienas galingiausių anų laikų karalių - Boleslovas Didysis, pramintas Narsiuoju.
1576 m. gruodžio 20 d. laiškas buvo duotas Torunėje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 347
Norime, kad kuo ilgiausiai tas darbas bei šis [laiškas] gyvuotų ir būtų nepažeistas. Duota Torunėje, Viešpaties metais 1576, gruodžio 20 dieną. Mūsų karaliavimo išties pirmaisiais metais].
XVII a. Torunės magistrato bibliotekos nuorašas buvo padarytas iš Karaliaučiaus bibliotekos teksto.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
Torunės magistrato bibliotekos nuorašas (XVII a.) padarytas iš Karaliaučiaus bibliotekos teksto. Nurašyta žmogaus, gerai mokėjusio viduramžių lotynų kalbą, daugelyje vietų tekstui grąžinusio pirminę prasmę.
1231 m. Ordino magistras Kulmo žemėje pastatė Torunės pilį, po to prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 23
1231 m. Ordino magistras iš lenkų jam dovanotų žemių, savo pilių kairiajame Vyslos krante, persikėlė per upę į Kulmo žemę ir pastatė Torunės pilį, prasidėjo sisteminga agresija prieš prūsus. Daug kunigaikščių iš Vokietijos ir Lenkijos talkindavo Ordinui, kuris niokojo baltiškąją Prūsiją.
Magistras su Torunės broliais ir kunigaikščiu Kazimieru žygiavo stabdyti naujos Sventopelko pilies statybos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 92
Kai ši žinia pasiekė magistrą, jis įsakė Kulmo broliams plaukti laivais žemyn, o pats su Torunės broliais bei kunigaikščiu Kazimieru nutarė traukti su kariuomene į šią vietą. Jis mat norėjo neleisti statyti čia pilies.
Vienas Krokuvos kilmingasis į Torunės pilį pasiuntė tris laivus su maistu ir gėrimais, 300 jaučių bei karvių ir daug kinkomų gyvulių.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 95
Todėl jis paragino vieną kilmingą Krokuvos vyrą290 stoti į vienuolyną, ir šis pasiuntė į Torunės pilį tris didelius laivus, pakrautus vyno, midaus, arba medaus vyno, bei kitko, kas reikalinga gyvenimui, be to, 300 jaučių bei karvių ir daug kinkomų gyvulių; neilgai trukus pats atvykęs, buvo priimtas su didele pagarba, apsivilko Teutonų namų ordino vienuolio apsiaustą, o brolius išgelbėjo nuo didelio vargo.
Torunės gvardijonas kartu su kitais dvasininkais laiškuose popiežiui gynė kryžiuočius nuo Gedimino skundo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 92
Tad atmeskite tą bedievišką sąjungą: o kadangi Viešpats jūsų ginklą valdo ir narsos didybės suteiks, nesiliaukite kovoję su priešu ir tik po visiško jo sunaikinimo pelnysite garbę žemėje, o danguje triumfo laurus"8. Kai maždaug tuo metu sužinota, jog Gedimino skundas tikrai popiežiui pasiųstas, ne tik Mažesniųjų brolių visos Prūsijos kustodas, to paties ordino Torunės, Kulmo, Braunsbergo ir Neuenbergo gvardijonai, bet ir didžios garbės verti abatai: Paulius iš Olivos ir Jordanas iš Pelplino stojo ginti kryžiuočių, tiesiogiai popiežiui dviejuose laiškuose pranešdami, esą meilė tiesai ir pareiga jos laikytis verčianti juos pareikšti Jo Šventenybei, kad Ordino brolių garbė tapo šmeižikišku ir nedoru būdu suteršta, nes pavyduoliai jų priešai išdrįso teigti, esą ordinas karštai priešinęsis Lietuvos karaliaus pageidavimui priimti krikščionių tikėjimą*. Jie tad, esant tokiai Minus ergo decet militantes domino, genti peccatrici, populo nequam, filiis sceleratis aliqua pactione conjungi.
Dusburgietis prūsų pilių vietas prie Torunės aprašė remdamasis ir kitų pasakojimais.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 25
Sitai jis pažymi, kalbėdamas apie prūsų pilių vietas prie Torunės, apie Elbingo pilį to pat vardo upės žiotyse ir jos sunaikinimą (III, 7, 16), apie pirmąsias kryžiuočių pilis Varmės žemėje, Rudino miesto užkariavimus ir kt.
Prie Torunės priėjusi kariuomenė sudegino ligoninę ir kitus už miesto sienų buvusius degius objektus.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 145
Po to priėjo Torunę ir sudegino ligoninę bei visa kita, kas tik galėjo būti ugnies sunaikinama už sienų. Galop, atžygiavę prie Kulmo miesto, jį smarkiai puolė dieną ir naktį, tačiau nieko nelaimėjo, nes miestiečiai atkakliai gynėsi.
Dabartinės Torunės pilies vietoje 1000–500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 53
Kaip rodo archeologiniai tyrimai, dab. Torunės pilies vietoje dar 1000—500 m. pr. m. e. buvo lužitėnų kultūros gyvenvietė, vėliau — atvira gyvenvietė (VIII—X a.) bei pilaitė (X a. vidurys — XII—XIII a. sandūra), sunaikinta prūsų. Pirmas mūrinės pilies statybos etapas truko iki 1300 m. XIV a. statybos darbai buvo tęsiami. Pilis sugriauta 1454 m.
Vilhelmas veikiai parėdyti tas vyskupijas suvadino surinkimą bažnyčios į Torunę, kur arkivyskupas Gnezno, vyskupai Braslavo, Leslavos ir Plocko, daugybė opatų ir kitos bažnyčios diduomenės su vyresnybe kryžėjų susirinko ir te nai į naujas vyskupijas, tai yra.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 318
Visose tose vyskupijose įsakė popiežius perkrikštams mokėti kas metą dešimtines vyskupams ir kunigams, tai yra dešimtąjį pėdą ir gyvolį bažnyčiai duoti ir kas metą mokėti nuo alvieno žambio pūrą rugių, pūrų, miežių, avižų, kuriuos mokesnius ne vien kryžėjai, bet pats popiežius buvo patvirtinęs vyskupams, kurie buvo dar ketėję su kryžėjais užimsiančiaisiais kraštais nuo lietuvių ir žemaičių taip tarp savęs dalytis: kryžėjai vieną dalį duos vyskupams, o dvi sau paliks, vienok vyskupai negalėjo savo dalies nei parduoti, nei dovenoti be žinios popiežiaus, lygia dalia ir kryžėjai; skirti tas sau dalis turėjo lėmimu. Norėdamas v. Vilhelmas veikiai parėdyti tas vyskupijas suvadino surinkimą bažnyčios į Torunę, kur arkivyskupas Gnezno, vyskupai Braslavo, Leslavos ir Plocko, daugybė opatų ir kitos bažnyčios diduomenės su vyresnybe kryžėjų susirinko ir tenai į naujas vyskupijas, tai yra Henriką dominikonį vyskupu Kulmijos, Ernstą — Pamezonijos, Heidenreichą — Varmijos, arba Ermijos, palaimino.
Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 373
Savaime suprantama, kad ėmę masiškai statydintis mūrnamius kauniečiai sekė matytais pavyzdžiais. Kauno miestiečiai, ypač pirkliai, pasklisdavo po visą regioną, į kurį įėjo Lietuva, Lenkija, Prūsija, Livonija, bet dažniausiai ir gausiausiai lankėsi Prūsų miestuose: Gdanske, Karaliaučiuje, Torunėje. Šie miestai dar iš viduramžių paveldėjo tvirtas raudonų plytų gotikos architektūrinio stiliaus tradicijas, kurios klestėjo ir XVI a.
Pipinas buvo nuvilktas iki Torunės ir ten pakartas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 28
Pipino mirtį, jis tepažymi, jog, patekęs į nelaisvę, Pipinas buvo pririštas prie arklio, atvilktas iki Torunės ir ten po medžiu pakartas.
Torunėje pradėta statyti pilis, iš pradžių iš rąstų, žemių ir akmenų, vėliau mūrinė.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 53
1236 m. Torunės miestas perkeltas į dab. Torunės vietą (SRP, 3, p. 58). Čia pradėta statyti ir nauja pilis, iš pradžių — iš rąstų, žemių ir akmenų, о XIII a. 6—7 dešimtmečiais — mūrinė. Torunės pilyje apie XIII a. vidurį, atrodo, įsikūrė Ordino konventas.
Ragava buvo aukščiau Torunės prie Vyslos.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 71
prūsai turėję Vyslos pakrantėje, aukščiau Torunės, pilį, vardu Ragava218
Torunės ligoninės koplyčia buvo už miesto sienų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 143
Kai brolis Heidenreichas, Kulmo vyskupas, šventino Torunės ligoninės koplyčią, buvusią už sienų
Ordino pilių statyba Prūsijoje analuose pradedama Torune 1231 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 21
Trumpų žinių apie Ordino praeitį pateikia „Pelplino analai“97. Pirmoje žinutėje kalbama apie Ordino įsikūrimą Jeruzalėje 1190 m., po to — apie Ordino pilių statybą Prūsijoje, pradedant Torune (1231 m
Po aprašytos pergalės broliai Torunėje įsteigė ir apdovanojo moterų vienuolyną.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 205
Šios šlovingos pergalės atminimui ir Jėzaus Kristaus garbei bei šlovei broliai įsteigė Torunės mieste moterų vienuolyną, kurį dosniai apdovanojo.
Torunės broliai atvyko į mūšio vietą su dviem šimtais vyrų.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 89
Galop atskubėjo Torunės broliai su dviem šimtais vyrų į maršalo skirtą vietą, jie atvyko tą valandą, kurią buvo numatęs maršalas, tačiau pabėgo, pamatę išžudytus brolius.
Torunės nuorašas apėmė pagrindinį Dusburgiečio tekstą iki 1326 m. ir papildymus iki 1330 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 19
Torunės nuoraše randame ne tik pagrindinį Dusburgiečio tekstą (iki 1326 m.), bet ir papildymus (iki 1330 m. lapkričio mėn.)
Skomanto kariuomenės dalis patraukė prieš Torunę.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 144-145
Po to Skomantas442, įsibrovęs su sūduviais į Kulmo žemę, padalijo savo kariuomenę 439 Sūduviai puolė tarp 1263 m. balandžio pradžios ir 1264 m. sausio mėn, D. III, 161 aprašomas prūsų antpuolis įvyko 1263 m. balandžio—birželio mėn. Aprašomi įvykiai, galimas daiktas, rodo sūduvių ir prūsų karinį bendradarbiavimą (Powierski J., Dobra.., p. 77—78). 440 Dab. Liubava (Lóbau, Lubawa), gyvenvietė į rytus nuo Drevantos aukštupio. 441 D.— Straisbergk; vėliau — Strasburg, dab. Brodnica prie Drevantos (SZCh, p. 12). 442 D.— Scumandus, Jer.— Skomant; jotvingių Skomant(a)s arba Skomand(a) s. Asmenvardis giminingas vietovardžiams Skomantai, Klaipėdos rj. (Gerullis G., Zur Sprache.., p. 48; Būga К., 2, p. 100—101; 3, p. 140—141), Skuomantai (kaimas prie Rokiškio, su tarminiu senesnio o virtimu uo). į dvi dalis, kurių viena patraukė prieš Torunę, o kita prieš Kulmo miestą, žudydamos, imdamos į nelaisvę ir degindamos visa, ką sutikdavo pakelėje