Vieta

Svečių namai Vilniuje

4 teiginiai4 įrašai0 ryšių

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 4 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 teiginių

t-001vidutinis

Nauji Vilniaus svečių namai buvo pastatyti miesto lėšomis toje vietoje, kurioje jie stovėjo šaltinio rašymo metu.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 285

Tačiau savo kailius jie taip pelningai parduodavo, kad daugelis jų Vilniuje įsikurdavo22. Nauji svečių namai toje vietoje, kur iki šiol stovi, buvo pastatyti miesto lėšomis, taip pat ir kailiadirbių namai prie mūrinių krautuvių turguje, - juose ant sienų pardavimui iškabintos kepurės ir kailiai teikė patogumą pirkliams ir pirkėjams, o miestui - nemažą pelną23. Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iždininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gabalus vaško po 50 akmenų], fol.
t-002vidutinis

Balińskio vertinimu, Aleksandras, leisdamas statyti Svečių namus, siekė miesto ir muito pelno bei išorinio saugumo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

44 Svečių namams skirta privilegija yra: D u b i ń s k i, 1.18. Ją skaitant atrodo, kad Aleksandras, leisdamas statyti tokius namus, turėjo omenyje ne tik miesto ir muito pelną, bet ir išorinį saugumą.
t-003aukstas

Aleksandras leido Vilniuje statyti svečių namus, nes rusų pirkliai mieste apsistodavo ir išvykdavo be prisistatymo.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247-248

Ją skaitant atrodo, kad Aleksandras, leisdamas statyti tokius namus, turėjo omenyje ne tik miesto ir muito pelną, bet ir išorinį saugumą. Mat rašo, jog svečiai, tai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su savo prekėmis į Vilnių, apsistoja įvairiuose namuose mieste, kur nori, be jokio prisistatymo, o paskui, prekiaudami su vokiečiais ir kitais svetimšaliais pirkliais, niekam nepranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad tarp jų gali būti nepatikimų ir norinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia miestui statyti užeigą ir t t. 231 ## Puslapis 248 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS norėjo išduoti Lietuvą, bet ir tai jam nepavyko, jis baigė savo dienas kalėjime toje pačioje Lietuvoje.
t-004vidutinis

Karalius leido Vilniui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai turėjo apsistoti, mokėti prekių muitą ir pranešti pilininkui apie atvykimą.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 247

Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44. Tarp Aleksandro ir jo uošvio vyko nuolatinės rietenos.