Nauji Vilniaus svečių namai buvo pastatyti miesto lėšomis toje vietoje, kurioje jie stovėjo šaltinio rašymo metu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 285
Tačiau savo kai lius jie taip pelningai parduodavo, kad daugelis jų Vilniuje įsikurdavo22. Nauji svečių namai toje vietoje, kur iki šiol sto vi, buvo pastatyti miesto lėšomis, taip pat ir kailiadirbių na mai prie mūrinių krautuvių turguje, - juose ant sienų par davimui iškabintos kepurės ir kailiai teikė patogumą pirkliams ir pirkėjams, o miestui - nemažą pelną23. Pagaliau karaliaus raštas ponui Abramui, iž dininkui, kad laisvai leistų Vilniaus vaitui į užsienį parduoti tris gaba lus vaško po 50 akmenų], fol.
Balińskio vertinimu, Aleksandras, leisdamas statyti Svečių namus, siekė miesto ir muito pelno bei išorinio saugumo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
44\nSvečių namams skirta privilegija yra: \nD u b i ń s k i, 1.18. Ją skaitant atro\ndo, kad Aleksandras, leisdamas sta\ntyti tokius namus, turėjo omenyje ne \ntik miesto ir muito pelną, bet ir iš\norinį saugumą.
Aleksandras leido Vilniuje statyti svečių namus, nes rusų pirkliai mieste apsistodavo ir išvykdavo be prisistatymo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247-248
Ją skaitant atro\ndo, kad Aleksandras, leisdamas sta\ntyti tokius namus, turėjo omenyje ne \ntik miesto ir muito pelną, bet ir iš\norinį saugumą. Mat rašo, jog svečiai, \ntai yra, rusų pirkliai, atvykstantys su \nsavo prekėmis į Vilnių, apsistoja \nįvairiuose namuose mieste, kur no\nri, be jokio prisistatymo, o paskui, \nprekiaudami su vokiečiais ir kitais \nsvetimšaliais pirkliais, niekam ne\npranešę, išvažiuoja iš miesto; ir kad \ntarp jų gali būti nepatikimų ir no\nrinčių pakenkti, todėl įsako ir leidžia \nmiestui statyti užeigą ir t t.\n231\n\n## Puslapis 248\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nnorėjo išduoti Lietuvą, bet ir tai jam nepavyko, jis baigė sa\nvo dienas kalėjime toje pačioje Lietuvoje.
Karalius leido Vilniui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai turėjo apsistoti, mokėti prekių muitą ir pranešti pilininkui apie atvykimą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė tė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska tino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie tuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44. Tarp Aleksan dro ir jo uošvio vyko nuolatinės rietenos.