Narbutas Šv. Kazimiero koplyčią mini aiškindamas Katedros pusrūsio aprūkimą: jo pasakojime dūmai siejami ne su aukojimo laužais, o su koplyčios patarnautojų kūrenta ugnimi.
Strijkovskis aiškiai sako, kad Vilniuje, prie didžiosios Perkūno šventyklos, tokie šliužai buvo laikomi atskiroje koplyčioje, kurią ir dabar galima pamatyti Katedroje, po didžiuoju altoriumi. Ji yra panaši į pusrūsį, be langų, viduje nuo dūmų aprūkusi, bet ne dėl aukojimo laužų, o dėl to, kad šv. Kazimiero koplyčios patarnautojai užsikurdavo ugnį.