Vieta

Suvalkų kraštas

6 teiginiai6 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Suvalkų kraštas – informacijų ir kultūros gyvenimo savaitraštis, ėjęs 1937–1940 m. Marijampolėje.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Suvalkų kraštas: jis greičiausiai nenorėjo leisti per daug laimėti lenkams, nes patsai, be Žemaičių ir Užnemunės (Suvalkų krašto), nieko daugiau nesitikėjo gauti. visas dabartinis Suvalkų kraštas, didesniosios Tauragės, Kre- tingos ir Telšių apskričių dalys. Suvalkų kraštas: lyje, t. y. tikrojoje Lietuvoje, bet greit ji buvo atlikta ir rusiškose srityse. Iš pradžių ją įvykdė tiktai didysis kunigaikštis vien savo žemėse, bet greit juo pasekė ir bajorai. Tuo būdu XVI amž. vidury pradėtas gyvenimas kaimais Lietuvoje kai kur išliko.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Didžiulė giria; apaugęs tankiais miškais.
  • A. Šapokos (red.) Lietuvos istorijoje teigiama, kad dabartinis Suvalkų kraštas buvo kryžiuočių pasienio didžiulės girios dalis. 1930 m. šaltinyje aprašoma, kad tuo metu kraštas buvo apaugęs tankiais miškais.
Fiziniai bruožai
  • Beveik negyvenamas.
  • 1930 m. šaltinyje Suvalkų kraštas tuo metu apibūdinamas kaip beveik negyvenamas.
Infrastruktūra
  • Per tankius miškus į Prūsiją ėjo tik du keliai.
  • 1930 m. šaltinyje aprašoma to meto padėtis: per Suvalkų kraštą į Prūsiją ėjo tik du keliai.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Užnemunėje, citatoje tapatinamoje su Suvalkų kraštu, kaimai XIX a. išsiskirstė vienkiemiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Pati reforma iš pradžių buvo padaryta tik vakarinėje valstybės dalyje, t. y. tikrojoje Lietuvoje, bet greit ji buvo atlikta ir rusiškose srityse. Iš pradžių ją įvykdė tiktai didysis kunigaikštis vien savo žemėse, bet greit juo pasekė ir bajorai. Tuo būdu XVI amž. vidury pradėtas gyvenimas kaimais Lietuvoje kai kur išliko iki mūsų laikų. Tik Užnemunėje (Suvalkų krašte) kaimai išsiskirstė vienkiemiais XIX amž.
t-004vidutinis

Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais, o į Prūsiją per jį ėjo tik du keliai.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Lietuvos kunigaikščio būstinės. Suvalkų kraštas tada buvo beveik negyvenamas, apaugęs tankiais miškais (Wildnis), pro kuriuos į Prūsiją ėjo tik du keliai^2 ), o Lietuvai priklausančios rusų žemės — retai gyvenamos; taigi ir Vytauto dvarų juose buvo mažiau.
t-006vidutinis

Jis greičiausiai nenorėjo leisti per daug laimėti lenkams, nes patsai, be Žemaičių ir Užnemunės (Suvalkų krašto), nieko daugiau nesitikėjo gauti.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

Tuo tarpu ordino vadovybę paėmęs komtūras Henrikas von Plauenas suskubo surinkti jėgų, ir sąjungininkams nebepasisekė paimti Marijenburgo; ypač nepasisekė dėl to, kad Vytautas, dėl gerai nežinomų priežasčių, netrukus su savo kariuomene grįžo namo. Jis greičiausiai nenorėjo leisti per daug laimėti lenkams, nes patsai, be Žemaičių ir Užnemunės (Suvalkų krašto), nieko daugiau nesitikėjo gauti. Jam pasitraukus, turėjo atsitraukti ir Jogaila.

Dabartinis Suvalkų kraštas buvo kryžiuočių pasienio didžiulės girios dalis.

Įrodymai (1)

Lietuviškoji Užnemunė, apimanti Suvalkų kraštą, Prūsijos valdžioje priklausė Balstogės departamentui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

**Užnemunė Prūsų karalystėje.** Prūsija per trečiąjį padalinimą gautąsias žemes pavadino Naujaisiais Rytprūsiais. Jos visos buvo padalintos į Plocko ir Balstogės departamentus. Lietuviškoji Užnemunė priklausė Balstogės departamentui.

Šapokos redaguotoje „Lietuvos istorijoje“ svarstoma, kad Vytautas tikėjosi gauti Žemaičius ir Užnemunę (Suvalkų kraštą).

Įrodymai (1)
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)—55
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)—11