1656 m. spalio 22 d. švedai ir brandenburgiečiai pasivijo lietuvius ties Pilypavu netoli Suvalkų ir juos sumušė.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 129
Pilypavo mūšis 1656 m. spalio 22 d. Po pergalės ties Prostkais tarp lietuvių ir jų samdinių totorių kilo konfliktas dėl belaisvių, ypač B. Radvilos. Dėl to totoriai pasitraukė iš lietuvių pajėgų. Pasinaudodami tuo švedai ir brandendburgiečiai, surinkę papildomas pajėgas, pasivijo lietuvius ties Pilypavu (netoli Suvalkų) ir juos sumušė.
Gimnazijų Užnemunėje buvo dvi — Marijampolėje ir Suvalkuose.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 499
Ją lankė daugiausia lietuviai (tuo tarpu Panevėžio seminariją lankė beveik vieni rusai, dažniausiai dar ir nevietiniai). Gimnazijų Užnemunėje buvo dvi — Marijampolėje ir Suvalkuose. Jas taip pat daugiausia lankė lietuvių vaikai, ir jose taip pat buvo mokoma lietuvių kalbos.
Lietuvos politinių grupuočių teritorinės aspiracijos apėmė etnines lietuvių žemes Suvalkų gubernijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 131
Tai nebuvo monolitinės stovyklos, nes rasdavosi įvairių tranzitinių grupelių ir iš kitų politinių elementų. Abi tos grupuotės pritarė tautų apsisprendimo principui ir Lietuvos valstybingumo istorinei tradicijai, o jų teritorinės aspiracijos panėšėjo kaip broliai dvyniai – istoriškai etninės lietuvių žemės Vilniaus, Kauno, Suvalkų ir Gardino gubernijose, dalis Kuršo. Kadangi Lenkijos ir Lietuvos bendros valstybės pasekmės išliko, lenkiškai kalbantiems lietuviams vis labiau linkstant į lenkų kultūrinę orbitą ir Lenkijos valstybingumo idėją, nesiruošiant konvertuotis į lietuvybę, kristalizavosi Lietuvos nepriklausomybės siekis etnografiniu pagrindu.