Narbutas aiškino Stavanijos pavadinimą iš posakio Isz-Tawas arba Isz-Tabas, reiškiančio kilimą iš tėvo. Tomis pačiomis kalbomis posakis Isz-Tawas arba IszTabas reiškia kilusį iš tėvo, tad Isztamany, ištavanai, ar ba sutrumpintai stavanai, stabanai, reiškė gentį, kilusią tiesiogiai iš gimtinės lizdo; tikrieji lietuviai, arba seno vės Stavanijos gyventojai ligi.
Mes siekiame nurodyti tikrą, o ne liaudišką pavadinimo šaltinį: lietuvių kalboje yra žodis tėvas: Tarnas, Tabes, Tems, Temas, ir jis priklauso nuo tarimo įvairiais dialektais: senovės prūsų, herulų, latvių ir lietuvių* 1. Tomis pačiomis kalbomis posakis Isz-Tawas arba IszTabas reiškia kilusį iš tėvo, tad Isztamany, ištavanai, arba sutrumpintai stavanai, stabanai, reiškė gentį, kilusią tiesiogiai iš gimtinės lizdo; tikrieji lietuviai, arba senovės Stavanijos gyventojai ligi šiol laikomi tokiais, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, įpročius, gimininius bruožus ir jų dialekto originalumą. Apytikriai šio krašto ribas galima pažymėti taip: vakaruose Nemuno ir Dubysos upės ir Žemaitija, šiaurėje — Biržų girios ir Žiemgala, rytuose — linija nuo Braclavo iki Vileikos per dykras ir pelkes, už kurių klajojo amaksobiai, pietuose — Neries upė.
Tomis pačiomis kalbomis posakis Isz-Tawas arba IszTabas reiškia kilusį iš tėvo, tad Isztamany, ištavanai, ar ba sutrumpintai stavanai, stabanai, reiškė gentį, kilusią tiesiogiai iš gimtinės lizdo; tikrieji lietuviai, arba seno vės Stavanijos gyventojai ligi.
Mes siekiame nurodyti tikrą, o ne liaudišką pavadinimo šaltinį: lietuvių kalboje yra žodis tėvas: Tarnas, Tabes, Tems, Temas, ir jis priklauso nuo tarimo įvairiais dialektais: senovės prūsų, herulų, latvių ir lietuvių* 1. Tomis pačiomis kalbomis posakis Isz-Tawas arba IszTabas reiškia kilusį iš tėvo, tad Isztamany, ištavanai, arba sutrumpintai stavanai, stabanai, reiškė gentį, kilusią tiesiogiai iš gimtinės lizdo; tikrieji lietuviai, arba senovės Stavanijos gyventojai ligi šiol laikomi tokiais, kurie geriausiai išlaikė savo papročius, įpročius, gimininius bruožus ir jų dialekto originalumą. Apytikriai šio krašto ribas galima pažymėti taip: vakaruose Nemuno ir Dubysos upės ir Žemaitija, šiaurėje — Biržų girios ir Žiemgala, rytuose — linija nuo Braclavo iki Vileikos per dykras ir pelkes, už kurių klajojo amaksobiai, pietuose — Neries upė.