Smolenskas

PDF 54

Sustojęs prie Smolensko, vesdamas derybas su smolenskiečiais, jį užėmė, pasodino ten savo vietininką kunigaikštį Jomantą. Taip Vytautas sustiprino Lietuvos pozicijas saugodamasis galimos grėsmės iš pietryčių.

PDF 216

Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kartu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį, — prie Smolensko.

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zigmanto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fundacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Naugarduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fundacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pašiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiškiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sapiegos f-ja).

PDF 42

lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

PDF 300

Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu

PDF 138

Čia slėpdavosi gyventojai iš priemiesčių ir nuošalių namų bei pirkliai su prekėmis, todėl vokiečių ji buvo praminta Krautuvių Pilimi28. Aukštutinėje tvirtovėje užsidarė lenkai, vadovaujami Karūnos pakanclerio Mikalojaus Moskoževskio, o Kreivojoje pibuvo prisistatęs Vytautui stovykloje prie Smolensko su bajorais ir, Vytautui tą miestą užėmus, priėmė iš šio monarcho jam skirtą valdą - Polonos miestelį. Žr.

PDF 42

lapkričio 22 dieną su stipriu pulku užpuola abi Vilniaus pilis ir apsupa didžiojo kunigaikščio buveinę. Vis dėlto Jaunutis išsigelbėjo pabėgdamas kartu su jam palankiu broliu Narimantu, Pinsko kunigaikščiu; pirmasis - Smolenske, antrasis pas totorių chaną ieškojo prieglobsčio16 * . Tie politiniai pokyčiai Vilniuje, išties pirmi, įkūrus jame sostinę, Lietuvos ir Rusios valdymą, kaip ir patį miestą, perleido į Algirdo rankas.

PDF 217

Karas prasidėjo 1512 m. Visos Maskvos jėgos buvo nukreiptos į Smolenską. Jis buvo net 3 sykius apgultas ir pagaliau, Glinskiui sukėlus viduje sąmokslą, buvo paimtas (1514 m.).

PDF 79

Nors Smolenskas ir visa pietų Rusija jam priklausė, bet jis dabar siekė dar toliau — sumušti totorius, kas jam plačiai atidarytų vartus į plačiuosius ir tolimuosius Rytus, kad nebūtų jie pavojingi jo galybei. Mintis nugalėti tautą, prieš kurią dreba Azija ir Europa, praskinti sau kelią į tolimas ir lietuviams dar nežinomas rytų šalis ir nugalėti nenugalimą Tamerlaną,— štai kas Vytautą ragino veikti.

PDF 112

1615-1616 m. J. K. Chodkevičius kovojo su Maskvos kariuomene gindamas Smolenską.

PDF 81

Kad laimėjimas būtų tikresnis, norėjo patraukti į savo pusę ir Maskvą. Per dvi savaiti Vytautas vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais Smolenske. Maskvos kunigaikštienė grįžo į savo sostinę su brangiomis dovanomis, auksu ir sidabru papuoštais paveikslais, net dalį Kristaus Kančios relikvijos atsivežė į Maskvą, ir visu tuo labai džiaugėsi, bet pagalbos iš Maskvos Vytautas vis dėlto negavo^3 ).

PDF 81

Per dvi savaiti Vytautas vaišino savo dukterį Zofiją su vaikais Smolenske. Maskvos kunigaikštienė grįžo į savo sostinę su brangiomis dovanomis, auksu ir sidabru papuoštais paveikslais, net dalį Kristaus Kančios relikvijos atsivežė į Maskvą, ir visu tuo labai džiaugėsi, bet pagalbos iš Maskvos Vytautas vis dėlto negavo^3 ). Su Lenkija Vytauto santykiai tada buvo blo- (^1) ) Proch.

PDF 319

Plėsdamas savo valdžią rytuose, Vytautas energingai sutvarkė Smolenską. Lietuvos ekspansijoje į rytus ši Dniepro aukštupio kunigaikštija žymią rolę vaidino nuo Mindaugo laikų, nes yra duomenų, kad jau XIII amž. pusėje lietuvių kunigaikštis Edvydas buvo įsitvirtinęs Smolenske^7. Ši Dniepro tvirtovė buvo svarbus raktas į didžiausius plotus. Smolenskas ilgai saugojo Lietuvos valstybės šiaurės-rytų valdas, ir lietuviai nuo 1514 per visą šimtmetį nedarė su Maskva pastovios taikos, iš visų jėgų stengdamiesi jį atgal atsiimti.

PDF 10

kare su Maskva dėl Livonijos Rusija užima Polocką, o iš Polocko auksas (iš kurio gerokai vėliau pagaminta Rusijos caro Petro I dovana Saksonijos ir LLv valdovui Augustui 11) yra pirmasis dokumentiškai fiksuotas LDK paveldo išvežimas. Tiesa, Lietuva jau kartu su Lenkija po Liublino unijos Livonijos karą laimi ir atsiima Polocką, o dar vėliau pavyks atsiimti ir Smolenską, ir net užimti Maskvą. Taigi, xvi a.

PDF 79

Nors Smolenskas ir visa pietų Rusija jam priklausė, bet jis dabar siekė dar toliau — sumušti totorius, kas jam plačiai atidarytų vartus į plačiuosius ir tolimuosius Rytus, kad nebūtų jie pavojingi jo galybei. Mintis nugalėti tautą, prieš kurią dreba Azija ir Europa, praskinti sau kelią į tolimas ir lietuviams dar nežinomas rytų šalis ir nugalėti nenugalimą Tamerlaną,— štai kas Vytautą ragino veikti.

PDF 53

Iš jos miestų, kaip antai: Smolensko, Vitebsko, Minsko, Černigovo, susidarė atskiros kunigaikštijos.

PDF 201

), o vėliau — Smolenskui. Smolenske buvo įsigalėjęs Lengvenio Algirdaičio sūnus Jurgis. Nors jis ir buvo jėga pašalintas, tačiau Smolenskui teko duoti privilegiją, garantuojančią jam dalį savarankiškumo.

PDF 147

Ir kada Vytautas, norėdamas dar labiau sustiprinti rusiškuose kraštuose savo pergalės įspūdį ir daugiau laimėti jų pasitikėjimo, 1411 metų pavasarį kartu su Jogaila lankė Lietuvos Rytų pakraščius, tai jų kelionė buvo panaši triumfui. Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.

PDF 216

Tuo pat metu betgi pradėjo karą su Lietuva Glinskio pasikviestas Vosylius III, kuris skelbėsi einąs vaduoti spaudžiamųjų pravoslavų. Kartu su Glinskiu jis apgulė daugelį Lietuvos miestų ir artinosi prie svarbiausiojo strateginio punkto, saugančio Dniepro aukštupį, — prie Smolensko.

PDF 350

Zigmanto Vazos laikais, kai Maskvoje siautė didžioji suirutė, buvo atgautas Smolenskas (žiūr. 313 psl.), tačiau Jono Kazimiero laikais Andrusavos sutartimi (žiūr. 330 psl.) jis vėl buvo atiduotas Maskvai, ir sienos su ja liko beveik tokios pat, kokios buvo Stp. Batoro laikais.

PDF 147

Ir kada Vytautas, norėdamas dar labiau sustiprinti rusiškuose kraštuose savo pergalės įspūdį ir daugiau laimėti jų pasitikėjimo, 1411 metų pavasarį kartu su Jogaila lankė Lietuvos Rytų pakraščius, tai jų kelionė buvo panaši triumfui. Vykstant Vytautui pro Polocką, Vitebską, Smolenską, Zaslavlių, Brianską, Černigovą iki Kijevo, jam lenkėsi visi tų kraštų kunigaikščiai, išreikšdami savo paklusnumą.

PDF 300

Caras jo pasiuntinius priėmė labai nemandagiai, pyko, kam karalius nepripažįstąs jam Polocko, Smolensko ir Livonijos kunigaikščio titulų, o tuos titulus patsai vartojąs, piktinosi, kad Stp. Batoras laiške jį vadinąs broliu

PDF 326

Ne mažiau Vytauto padėtis susvyravo Rusios plotuose. 1401 vėl atkrito Smolenskas. Sukilusių miestiečių ir savo šalininkų Smolenske remiamas, grįžo ir įsigalėjo išvarytasis Jurgis (Jurijus) Sviatoslavaitis.

PDF 184

Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.

PDF 60

Lietuva tuo laiku duoklę mokėjo Polocko kunigaikščiams, o valdoma savo etmonų, o Lietuvos miestai jau buvo valdomi Kijevo kunigaikščių: vieni - Černigovo, kiti Smolensko, kiti - Polocko. Ir Vilnia [Vilnius] buvo priverstas duoti duoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Haličo) už saugojimą nuo didžiojo kunigaikščio Mstislavo Rogvoldovičiaus.

PDF 60

Lietuva tuo laiku duoklę mokėjo Polocko kunigaikščiams, o valdoma savo etmonų, o Lietuvos miestai jau buvo valdomi Kijevo kunigaikščių: vieni - Černigovo, kiti Smolensko, kiti - Polocko. Ir Vilnia [Vilnius] buvo priverstas duoti duoklę Ugrų karaliui (tikriausiai Haličo) už saugojimą nuo didžiojo kunigaikščio Mstislavo Rogvoldovičiaus.

PDF 327

Vytautas greit užvaldė Smolenską (1404.VI.27) ir jame vėl paskyrė savo vietininką^48.

PDF 232

Taigi klysta Kojelavičius ir Strijk o v s k i s sakydami, kad Švitrigaila pabėgęs į Smolenską, bet ne į Polocką. Tai, ką mūsų kronikininkai kalba apie Švitrigailos žmonos sugavimą Ašmenoje, esą jis neįstengęs išsivežti kartu - tai nėra tikslu, nes tais pat 1432 metais lapkričio 30 dieną Švitrigaila, rašydamas Livonijos magistrui, užsimena, kad žmona jam pagimdžiusi sūnų.

PDF 184

Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.

PDF 348

Mat Jurijaus uošvis, Riazanės kunigaikštis Olegas, regėdamas netoliese augančią Vytauto galią, iš baimės ir pavydo skatino jaunuolio užmojus ir žadino visokius sumanymus. Vytautas, nutaręs užgesinti vis įsiliepsnojant) pavojų, įsakė kariuomenės būriams, traukiantiems į Lietuvą, nedelsiant pasukti atgal į Rusią, išvijęs iš Oršos krašto priešus, užpuolė Smolenską, maišto pradininką. Kaip įprasta tiems, kurių visas karingumas tik ant liežuvio, 350 ## Puslapis 349 Jurijus, suvokęs, jog netrukus prasidės grumtynės, o jam neužtenka nei jėgų, nei narsos, nedrįso nei atvirai į kovos lauką traukti, nei už Smolensko pylimų gintis, todėl, nieko nelaukęs, pabėgo su žmona pas uošvį, sukursčiusį šį karą.

PDF 367

Sutartą dieną ten atvyko Rumbaudas, Lietuvos maršalas, atsivedęs lietuvius ir žemaičius, Olelka, arba Aleksandras, Slucko kunigaikštis, su kryžiuočiais ir Volynės kariais, Ivanas Boreikaitis Chodkevičius su Seversko bei Smolensko kariais, Lenkijoje pasamdyti raitieji ietininkai, vedami Zbignevo iš Bžezės, ir Prūsijos magistro V y ta u ta s įsiv e ržia į pasiųstas į pagalbą pėstininM a s k v o s v a ld a s kų būrys. Patikrinęs prie Smolensko karių kovinę parengtį, Vytautas atskyrė lengvąją kavaleriją ir įsakė jai žygiuoti sparnuose, gerokai atsitraukus nuo pagrindinių jėgų, ir ugnimi bei kalaviju siaubti šalį iki pat Okos, kur turėjo sustoti. Pats Vytautas nuvedė tiesiai į priekį tarp niokojančių raitijos būrių sunkiau ginkluotus karius bei gurguoles.

PDF 472

Nenusisekęs žygis smarkiai suerzino Kazimierą, mat jaunikaitis dar nemokėjo ramiai žiūrėti Pats p a tra u k ia p rieš į nesėkmę ir, neraukdamas sm o le n sk ie č iu s ir atkaktos, lyg niekur nieko taiksiim a p ilį stytis su permainingo likimo išdaigomis. Nepakęsdamas atidėliojimo, pats patraukė į Smolenską, nors karvedžiai iš paskutiniųjų įtikinėjo, jog metų laikas nieku būdu netinkąs karui. Visuomet kariuomenė sėkmingai kariauja, kai valdovas ne tik jai duoda nurodymų, o betarpiškai ją veda į kovą, nes jo dalyvavimas rodo, kad karas esąs labai svarbus, todėl neilgai trukus Kazimieras nesunkiai užėmė pilį.

PDF 604

Mat, nors pakrikas priešo atsitraukimas žadėjo nesunkią pergalę, bet, turėdami galvoje, kad keliai visai nepažįstami ir neprieinami, o tarp miškų ir pelkių gali pasitaikyti visokių pasalų, nutarė, jog susilauks daugiau pavojų, nei turės vilčių sėkmingai baigti žygį, jeigu kariai, nuvargę po tokio ilgo kelio, imsią persekioti priešą. Štai todėl pulkai patraukė į Oršą; be didelio vargo atgavus pilį, visos jėgos pasuko link Smolensko. Karvedžių pasitarime nusprendė, kad karalius su smulkesniais būriais apsistosiąs Smolensko apylinkėse, o Firlėjus su lenkais bei Ostrogiškis su lietuviais įžengsiąs į Maskvos kunigaikštystę, viską pakeliui siaubdami ir visur gaudydami paklydusius bėglius.

PDF 124

APIE JOGAILOS SŪNAUS KAZIMIERO IŠRINKIMĄ LIETUVOS DIDŽIUOJU KUNIGAIKŠČIU O Didžiosios Kunigaikštystės Ponų Taryba apie visa tai nieko nežinojo 1 — nei apie kunigaikščio Žygimanto 126 ## Puslapis 122 kėslus, nei apie Vilniaus ir Trakų vaivadų sąmokslų, nes kunigaikštis Žygimantas, rašydamas raštus visoms žemėms ir tolimiausiems miestams bei visiems didikams, niekuo neišdavė savo pykčio. Ir jų dar nebuvo suvažiavusių, nes kai kurie buvo tolimuose Didžiosios Kunigaikštystės miestuose, srityse: 2emaičių seniūnas Kęsgailą2 Žemaitijoje, Jonas Goštautas3 Smolenske, nes jis tuo metu buvo Smolensko vietininku. Didysis kunigaikštis Žygimantas rašė ir jam, kad skirtu laiku atvažiuotų pas didįjį kunigaikštį Žygimantą, o į Smolenską jo vieton nusiuntė Andrių Sakavičių * .

PDF 184

Tačiau sąmokslas ne visai pasisekė: Švitrigaila suskubo pasprukti į Polocką ir paimti į savo valdžią Polocko, Vitebsko, Smolensko, Naugardo Sieversko, Černigovo ir Kijevo sritis; tuo būdu Zigmantui, paskelbtam didžiuoju kunigaikščiu, be tikrosios Lietuvos, liko tiktai Palenkės, Pagirio ir Minsko žemės.

PDF 209

Besirūpinant karaliaus karūna apleisti karo reikalai dar labiau pablogėjo. Maskvos kariuomenė net tris kartus buvo apgulusi Smolenską, užėmė Oršą ir apdegino Vitebską. Aleksandras pradėjo derybas dėl taikos.

PDF 215

Iš jos sūnūs: Manvydas (Montwid, tai reiškia: Vidos pasaulis) gimė 1276 metais ir Narimantas (Narimund, tai reiškia: Pasaulio pabaiga, nes Vida mirė tuoj po jo gimimo) - 1277 metais. Antroji žmona buvo Smolensko kunigaikštytė Olga. Išjos sūnūs: Algirdas (Olgerd, tai reiškia: Olgos meilė4 5), gimęs 1296 metais, ir Kęstutis (Kiejstut, tai reiškia: Klastūnas - Fortelnik) - 1297 metais.

PDF 348

Mat Jurijaus uošvis, Riazanės kunigaikštis Olegas, regėdamas netoliese augančią Vytauto galią, iš baimės ir pavydo skatino jaunuolio užmojus ir žadino visokius sumanymus. Vytautas, nutaręs užgesinti vis įsiliepsnojant) pavojų, įsakė kariuomenės būriams, traukiantiems į Lietuvą, nedelsiant pasukti atgal į Rusią, išvijęs iš Oršos krašto priešus, užpuolė Smolenską, maišto pradininką. Kaip įprasta tiems, kurių visas karingumas tik ant liežuvio, 350 ## Puslapis 349 Jurijus, suvokęs, jog netrukus prasidės grumtynės, o jam neužtenka nei jėgų, nei narsos, nedrįso nei atvirai į kovos lauką traukti, nei už Smolensko pylimų gintis, todėl, nieko nelaukęs, pabėgo su žmona pas uošvį, sukursčiusį šį karą.

PDF 471

Mat prieš jį kovojo galybė žmonių, kurie, jo galva, ilgai nejus jokių nuostolių ir dėl to atkakliai veršis į priekį, nuolatos mažindami apgulos žiedą. Išvykus Andriui, paprasti Smolensko žmonės, užėmę pilį, nustūmė į Dneprą maršalą Petriką, o Andrejų Dimitrijevičių, Dorogobužo kunigaikštį, paskyrė Smolensko seniūnu, tačiau netrukus, nepasitikėdami šio jėgomis ir bijodami bausmės už maišto sukėlimą, pradėjo dairytis kito viršininko, galinčio apginti nuo valdovo, susimaniusio keršyti. Mat jie gavo žinią, kad bajorai, nenorėdami pripažinti Andrejaus valdžios, išsiuntė žygūnus ir paprašė Kazimierą kariuomenės.

PDF 12

Pavyzdžiui, 1440 m. maišto Smolenske metu prastuomenė nuskandino Smolensko maršalką Petriką60.

PDF 69

Pastarasis nuvyko derėtis su Tovlubijum, ir jam taip ėjosi, kad toji kariauna, tik tepažvelgusi į galingus Smolensko bokštus, pasuko atgal

PDF 119

Smolenskas dėl drąsaus kunigaikščio Jono Sviatoslavovičiaus, užsidariusio tam e mieste, priešinimosi taip pat nebuvo iš Lietuvos valdžios išplėštas.

PDF 453-454

Šiaip ar taip, nelengva buvo num alšinti šį maištą, pirma, kad Smolenskas buvo viena galingiausių 455 Padneprės tvirtovių, antra, kad tenykščiai bajorai ir gyventojai iš visos širdies pritarė pasipriešinimui; pagaliau tie kunigaikščiai palaikė ryšius su Rusios kunigaikščiais, netgi pats didysis kunigaikštis Bazilijus laukė progos, kuri, galutinai pribaigus reikalus su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, pastūm ėtų juos vasalinėn jo p aties priklausom ybėn

PDF 52

Augusto III valdymo laikų geriausias pavyzdys - Smolensko seimelis. Iš 28 deputatų seimelių sėkmingai baigėsi 19, o Smolensko deputatas naujos kadencijos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiajame Tribunole penkis kartus buvo išrinktas rusų kadencijos raštininku.

PDF 52

Tai buvo geriausias rezultatas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iš 14 Smolensko pasiuntinių seimelių sėkmingai baigėsi 12.

PDF 52

Tai buvo geriausias rezultatas visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Iš 14 Smolensko pasiuntinių seimelių sėkmingai baigėsi 12.

PDF 16

Bychovco kronikos tekstas, kuris dar remiasi ankstesnių sąvadų medžiaga, baigiasi perrašytu iš Trumpojo sąvado, bet taip pat perredaguotu pasakojimu apie 1440 m. sukilimą Smolenske ir 1445 m. pradžios karą su Maskvos didžiąja kunigaikštyste.

PDF 270

Švitrigaila M33.V.3 buvo Smolenske, VI13 — Polocke.

PDF 127

Ir Smolensko vyskupas Semionas2, ir kunigaikščiai, ir bajorai, ir miestiečiai, ir prastieji žmonės prisiekė Andriui laikysią jį pas save Smolensko vaivada, kaip pridera.

PDF 115

Didysis kunigaikštis Švitrigaila 1 pabėgo į Polocką ir Smolenską !, ir rusų kunigaikščiai bei bajorai išrinko kunigaikštį Švitrigailą didžiuoju rusų kunigaikščiu3.

PDF 99

Didysis kunigaikštis Vytautas, tai išgirdęs, susijungė su savo broliu, Lenkijos karaliumi Vladislovu Jogaila 40, ir tą patį rudenį su visomis savo kariuomenėmis atvyko į Smolenską11, išvijo kunigaikščius Jurijų Svetoslavovičių ir Riazanės kunigaikštį Olegą iš Smolensko ir atgavo Smolensko miestą 12 bei visą žemę