vieta

Šiauliai

6 teiginiai6 įrašai2 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 6 teiginiai ir visi 6 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 rodomų įrašų

t-001aukstas

Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų persikėlė į Šiaulius.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 194

Spalio 5 d. plk. Virgoličiaus rinktinė iš Kuršėnų per- sikėlė į Šiaulius. Lietuvos vyriausybė negalėjo už- kirsti jai kelio, nes tuo metu Lietuvos kariuomenė dar tęsė kovas su bolševikais Dauguvos fronte.

t-002vidutinis

1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jų apylinkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 151

Pirmoji kovų fazė: Vilniaus išvadavimas 1794 m. balandžio 16 d. Šiauliuose ir jo apy- linkėse sukilimą pradėjo LDK 1-oji Tautinė brigada (ankščiau vadinta Kauno husarų). Tuo metu Žemaitijoje praktiškai nebuvo Rusijos kariuomenės.

t-003vidutinis

Šiauliuose, ties dabartinių Tilžės ir Vilniaus gatvių sankryža, buvo pagrindinė Šiaulių žemės strateginė kelių sankryža.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 23

Šiaulių žemėje pagrindinė\nstrateginė kelių sankryža yra Šiauliuose\n(ties dab. Tilžės ir Vilniaus gatvių san-\nkryža), kur plėtojosi senovės gyvenvietė.

t-004vidutinis

Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 64

Pajutę susitelkusią lietuvių ka- riuomenę, kalavijuočiai su svečiais buvo besitraukią, bet lietuviai pastojo jiems kelią. Ties Šiauliais įvyko didelis mūšis, kurį laimėjo lietuviai. Kalavijuočių žuvo visa vadovybė su pačiu magistru ir daugybė svečių.

t-005vidutinis

Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių ordinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410).

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 10

Visus valstybės kūrimus lydėjo kovos ir mūšiai. Mindaugo ir vėlesnių Lietuvos valdovų Lietuva turėjo kovoti su Vokiečių or- dinu prie Saulės (1236), Durbės (1260) ir gausybėje kitų mūšių iki pat Žalgirio (1410). Nepaisant pavojų Vakaruose, Lietuvos 1923 m.

t-006vidutinis

Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių.

Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)

PDF 389

Kiti miestai turėjo mokėti kur kas mažiau, daugiausia Brestas ir Kije- vas, - po 200 kapų grašių, Minskas, Mogiliavas, Pinskas - po 150 kapų grašių, Gar- dinas - 120 kapų grašių. Lietuviškųjų žemių miestai turėjo mokėti taip: Trakai 100 kapų grašių, Merkinė, Šeduva, Virbalis - po 40 kapų grašių, Jurbarkas, Panevėžys, Šiauliai - po 30 kapų grašių, dar keliolika miestų ir miestelių - po 8-20 kapų grašių. Matyti, kad Kaunas sidabrinės mokėjo kelis kartus mažiau nei Vilnius.