vieta

Seversko žemė

3 teiginiai5 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 5 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–5 iš 5 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Seversko žemė buvo į šiaurės rytus nuo Kijevo, o jos rusų miestus pasiekė Ordoje kilęs badas ir maras.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 46

džios likvidavimo didelėje Černigovo-\nOrdoje kilo badas ir maras, kuris plito į Seversko žemėje (į šiaurryčius nuo Kijevo),\nrusų miestus.

t-002vidutinis

Šich Achmetas su šimtu tūkstančių raitelių užpuolė Seversko žemę ir siaubė nuo Lietuvos prie Maskvos perėjusių didikų valdas.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 565

Sako, jog skitai,\nlaikydamiesi barbariškųjų papročių, šitaip sudarydavę\nsutartis: ištraukę iš makštų kardus, pylė ant jų šaltą\nvandenį ir jį, varvantį nuo aštrių ašmenų, vienas po\nkito siurbė, pridurdami užkeikimo žodžius, kad, girdi,\ntas, kas pirmas sulaužysiąs šią sutartį, žūsiąs nelygi\nnant šis vanduo. Laikydamasis šio susitarimo, Šich\nAchmetas su šimtu tūkstančių raitelių užpuolė Severs-\nko žemę, baisiai siaubdamas valdas didikų, kurie atsi\nmetė nuo Lietuvos ir prisijungė prie Maskvos. Staigiu\nantpuoliu užėmęs Seversko Naugardą, Aleksandro var\ndu jį bei kitas vietoves, pasidavusias geruoju, atidavė\nvaldyti Chaleckiui; perėjęs visą Seversko kraštą, kru\nvinose kautynėse sumušė Mechmet\nGirėjų, Krymo\nkunigaikštį, išdrįsusį jam pastoti kelią su ginkluotais\nbūriais.

t-003vidutinis

Swięckio veikale nurodoma, kad Triznų giminė yra kilusi iš Seversko žemės.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 370

Net buvo ap\n23 Triznų giminė yra kilusi iš Seversko žemės (Swięcki. Opis sta-\nrožytnej Polski. - T. II).

c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kiek tėvo ižde surado aukso ar sidabro liejinių, kiek ten užtiko pi nigų ar brangenybių, viską išdalijo kariams, be to, kareivių algoms mokėti užsitraukė dešimties tūkstan čių sidabrinių pinigų, vadinamųjų imperialų, skolą. Kariai, nepaprastai vado dosnumo paskatinti, nepaisė nei vargų, nei pavojų, uoliausiai eidami visokias karo tarnybas: atstatinėdami sienas, atmušinėdami priešo antpuolius. Didelę dalį gynybinės sienos priešas su griovė pabūklais, ir apsuptieji būtų atsidūrę ant pra žūties slenksčio, jeigu maskvėnai per griuvėsius būtų susimanę iš karto visomis jėgomis veržtis į pilį. Vie nam ir kitam pareiškus, jog susidariusioje padėtyje reikia pasiduoti, Mikalojus paprašė vienai nakčiai pa liaubų; priešas, kuriam irgi jau buvo įgrisusios žudy nės, sutiko, tačiau pareikalavo, kad tą naktį pilyje visai nebūtų vartojami kir- G udriai a p ein a m a viai.

c-003Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Lasickis palaikė dievaičio pavadinimu žodį Ežagtdis (ežiagulis -R . J.), lietuvių kalba reiškiantį antkapį arba pilka pį, kauburį; matyt, dievobaimingas šio žodžio minėjimas, gir dėtas su tam tikromis maldomis, davė pagrindą susidaryti to kiai tyrėjo nuomonei. Vis dėlto iki šiol ypač garbinami pilka piai, supilti ant žymių žmonių pelenų.