Santrauka

Rugsėjį Himansas dar pataisė planą lietuvių naudai – Vilniaus regionas jau nebesudarė kantono, o atitiko autonominio rajono statusą. 1922 m. sausį jie surengė rinkimus Vilniaus krašte – Vidurinėje Lietuvoje, kuri formaliai prisijungė prie Lenkijos, o Lietuva liko „nei karo, nei taikos“ situacijoje.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Pataisytame Himanso plane Vilniaus regionas nebesudarė kantono, o atitiko autonominio rajono statusą.c-002
t-002 1922 m. sausį Vilniaus krašte surengti rinkimai, po kurių Vidurinė Lietuva formaliai prisijungė prie Lenkijos.c-003
t-003 Iki XX a. lietuviai Vilnių laikė istorine LDK sostine ir rėmėsi istoriniais argumentais.c-001
t-004 A. Tautavičius tyrinėjo pilkapius Rytų Lietuvoje.c-004
t-005 Pasitarimai vyko, teikta ir pasiūlymų, tačiau visus Vilnius 1916 m. – lietuvių ir lenkų disputo epicentras.c-005
t-006 Tuo metu Rytų Lietuvą kontroliavo bolševikai.c-006

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Iki XX a. lietuviai Vilnių laikė istorine LDK sostine ir rėmėsi istoriniais argumentais.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Kadangi iki XX a. nė viena pusė neneigė, kad Vilnius yra istorinė LDK sostinė, lietuviai atkakliai kartojo istorinius argumentus.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-002

Santrauka: Pataisytame Himanso plane Vilniaus regionas nebesudarė kantono, o atitiko autonominio rajono statusą.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Rugsėjį Himansas dar pataisė planą lietuvių naudai – Vilniaus regionas jau nebesudarė kantono, o atitiko autonomi- nio rajono statusą.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-003

Santrauka: 1922 m. sausį Vilniaus krašte surengti rinkimai, po kurių Vidurinė Lietuva formaliai prisijungė prie Lenkijos.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

1922 m. sausį jie surengė rinkimus Vilniaus krašte – Viduri- nėje Lietuvoje, kuri formaliai prisijungė prie Lenkijos, o Lietuva liko „nei karo, nei taikos“ situacijoje.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisaukstas
patikimumo_saltinisai
c-004

Santrauka: A. Tautavičius tyrinėjo pilkapius Rytų Lietuvoje.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

A. Tautavičius, tyrinėjęs pilkapius Rytų Lietuvoje (AkMD, t.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-005

Santrauka: Pasitarimai vyko, teikta ir pasiūlymų, tačiau visus Vilnius 1916 m. – lietuvių ir lenkų disputo epicentras.

Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Pasitarimai vyko, teikta ir pasiūlymų, tačiau visus Vilnius 1916 m. – lietuvių ir lenkų disputo epicentras. J. Bulhako nuotrauka

L I E T U V O S I S T O R I J A 140 juos lenkų delegacija atmetė – nesutarta dėl Vilniaus ir kam turi priklau- syti visa Rytų Lietuva. Lietuviai motyvavo, kad tai yra jų istorinė terito- rija, lenkai aiškino, kad Vilnijos gyventojai daugiausia kalba lenkiškai, o Vilnius – lenkiškas miestas. Kadangi iki XX a.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai
c-006

Santrauka: Tuo metu Rytų Lietuvą kontroliavo bolševikai.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

1919 m. pavasarį Lenkijos kariuomenė kovojo Ukrainoje prie Lvovo. Tuo metu Rytų Lietuvą kontroliavo bolševikai. Bolševikų pa- jėgos šiame rajone buvo išsklaidytos ir sutelktos kitose ilgo fronto vietose, o tarp Marcinkonių ir Lydos rusų pozicijose susidarė menkai Pe 2 o ai ) pridengtas tarpas.

teiginio_tipasfaktas
patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai