vieta

Rusija

23 teiginiai20 įrašai12 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 23 teiginiai ir visi 20 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–23 iš 23 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Rusija pasisavino iš LDK erdvių kilusius pirties ir „horilkos“ arba „vodkos“ fenomenus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 18

Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų \nTautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisa-\nvinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba \n„vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.

Rytų Pabaltijyje ir šiaurės rytų Rusijoje medžiotojų bei žvejų kultūra tęsėsi panašiu lygiu apie porą tūkstančių metų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 101

Rytų Pabaltijyje ir šiaurės-rytų Rusijoje medžiotojų ir žvejų kultūra panašiame laipsnyje tęsėsi porą tūkstančių metų. Yra duomenų spręsti, kad tose srityse laikėsi vis tos pačios kilmės, stambūs ir plačiaveidžiai vietiniai gyventojai, Crô-Magnon rasės seni europiečiai.
t-003vidutinis

1998–1999 m. Rusijos finansų krizė sukėlė naujų išbandymų Lietuvos ekonomikai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 251

Ekonomistų teigimu, lito susiejimas su JAV doleriu buvo vienas išmintin-\ngiausių ekonominės politikos sprendimų per visą atsikūrusios Lietuvos \nlaikotarpį. \nNauji išbandymai šalies ekonomikos laukė 1998–1999 m., kilus Rusi-\njos finansų krizei.
t-004vidutinis

Rusijos valdžia brutaliu, diskriminaciniu rusinimu siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti Vakarų Rusija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 99

Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenki-\njos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija.\nRadikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės \npraradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukili-\nmus – 1830–1831 m.
t-005vidutinis

Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva vakaruose įgijo sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 256

Atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės teritorija Vakaruo-\nse įgijo sieną su Rusija, Kaliningrado sritimi, Potsdamo konferencijoje \natiduota 50-čiai metų administruoti SSRS. Demokratinė Rusija, kaip ir \nLietuva siekusi atsiskirti nuo SSRS, atvirai rėmė lietuvių tautos kovą dėl \nnepriklausomybės. Kitą dieną po 1991 m.
t-006vidutinis

Šiaurės Europą dengęs ledynas buvo apėmęs ir vidurio Rusiją.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 101

Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius pa­ minklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.
t-007vidutinis

1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas parodė, kad skaityti mokėjo beveik pusė etninių lietuvių, o rusiškai skaitė tik kas penktas.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 117

Ta- čiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra be- maž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas. Pa- gal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba.
t-008vidutinis

Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 15

Rusijai sunaikinus senąją \nLietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo ofi-\ncialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. Lietu-\nvos vardas įgijo naujų prasmių.
t-009vidutinis

Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 18

Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų \nTautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisa-\nvinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba \n„vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas \n„Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje \nžydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo \nsu buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė \nRusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
t-010vidutinis

Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 85

rudenį padarė es-\nminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių \nvalstybės institucijose. \nApšvieta ateina į LDK\nNuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni-\ngaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos \njūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. \nkariškai sustiprėjusios Švedijos.
t-011vidutinis

XVII–XVIII a. Rusijos ir Švedijos karai prisidėjo prie Rusijos kišimosi į Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63-64

Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
t-012vidutinis

Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 101

Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius pa­ minklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.
t-013aukstas

1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 308

Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; la­ bai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto­ rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­ mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­ gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­ sipelniusius.
t-014vidutinis

Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 87-88

Iškylanti Rusija Šiaurės karo \nmetu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuome-\nnę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki \nRygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų \nteritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n88\napraiškų ir magnatų tarpusavio kovų, be to, švedai sugriovė nedidelius \nLietuvos uostus Palangoje ir Šventojoje.
t-015vidutinis

1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama tvanu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 63-64

Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendri- joms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan- L I E T U V O S I S T O R I J A 64 tiems karaimams, totoriams ir žydams. Civilizaciniam Lietuvos judėjimui barokine Europos „šalikele“ truk- dė milžiniški kaimynų smūgiai: valdant švedų kilmės Vazų dinastijai (1587–1668), Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos in- vazija (1654–1667), o valdant Saksų dinastijai (1697–1763) Lietuva tapo Šiaurės karo (1700–1721) tarp Rusijos ir Švedijos kovų arena. Šio karo pasekmė – tiesioginis Rusijos kišimasis į Lenkijos ir Lietuvos vidaus rei- kalus, galų gale privedęs prie Lenkijos ir Lietuvos Valstybės padalijimų ir panaikinimo.
t-016vidutinis

1905 m. pradžioje Rusijos sostinėje prasidėjusi pirmoji socialinė demokratinė revoliucija greitai pasiekė Lietuvos miestus.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 122

1905 m. pradžioje Rusijos sostinėje prasidėjusi pirmoji socialinė de-\nmokratinė revoliucija netruko pasiekti ir Lietuvos miestus. Vyko streikai, \ndemonstracijos, mitingai.
t-017vidutinis

1792 m. gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė įžengė į LDK prie Polocko ir pradėjo LLV karą su Rusija.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 94

Netrukus į pagalbą konfe-\nderatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie \nPolocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Ru-\nsijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.
t-018vidutinis

1997 m. spalį Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 256-257

1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės \nsienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-\n\n6 skyrius • D A I N U O J A N T I R E V O L I U C I J A\n257\nroje atskyrimo. Nors Rusija Lietuvai išliko svarbi ekonominė partnerė, \nartimesni santykiai tarp šių valstybių nesusiklostė.
t-019vidutinis

1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 21

1795\t\nRusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valsty-\nbę. Didžioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai.\n1918 II 16\t\nVokietijos okupacijos sąlygomis J.
t-020aukstas

1991 m. liepos 29 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 256

Draugiški valstybių vadovų santykiai leido \nparengti Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį. \nAbiejų šalių parlamentų pirmininkai – V. Landsbergis ir B. Jelcinas – ją \npasirašė 1991 m. liepos 29 d. (įsigaliojo po metų).
t-021vidutinis

T. Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare, o mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 6

T. Nar­\nbutas taip pat dalyvavo 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos kare.\nMūšyje prie Abo miesto jį kontūzijo. Sužeidimas netrukus at­\nsiliepė sveikatai - jis apkurto. Napoleono žygio į Rusiją metu\nT. Narbutas greičiausiai pasiliko ištikimas imperijos pavaldi­\nnys, nors, pasak kitos jo biografijos versijos, jis lyg ir tarnavo\nprancūzų administracijoje.
t-022vidutinis

Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 412

Taip antai, Fridrikas Didysis savo dvare laikė Volterą, pats rašė poezijos ir net mokslo veikalus. Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Prie jų dar prisidėjo Austrijos Juozapas II.
t-023vidutinis

Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 52

Taip pat skaityki­\nte: Gaškaitė R. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu­\ntas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto­\nrijos studijos. - T. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės. - V., 1996. -\nP.' 143-167.