Rusija pasisavino iš LDK erdvių kilusius pirties ir „horilkos“ arba „vodkos“ fenomenus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18
Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisavinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba „vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
Rytų Pabaltijyje ir šiaurės rytų Rusijoje medžiotojų bei žvejų kultūra tęsėsi panašiu lygiu apie porą tūkstančių metų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 101
Rytų Pabaltijyje ir šiaurės-rytų Rusijoje medžiotojų ir žvejų kultūra panašiame laipsnyje tęsėsi porą tūkstančių metų. Yra duomenų spręsti, kad tose srityse laikėsi vis tos pačios kilmės, stambūs ir plačiaveidžiai vietiniai gyventojai, Crô-Magnon rasės seni europiečiai.
1998–1999 m. Rusijos finansų krizė sukėlė naujų išbandymų Lietuvos ekonomikai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 251
Ekonomistų teigimu, lito susiejimas su JAV doleriu buvo vienas išmintingiausių ekonominės politikos sprendimų per visą atsikūrusios Lietuvos laikotarpį. Nauji išbandymai šalies ekonomikos laukė 1998–1999 m., kilus Rusijos finansų krizei.
Rusijos valdžia brutaliu, diskriminaciniu rusinimu siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti Vakarų Rusija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 99
Brutaliu, diskriminaciniu rusinimu valdžia siekė aneksuotas Lenkijos ir Lietuvos žemes paversti tiesiog Vakarų Rusija. Radikaliau nusiteikę bajorai nesusitaikė su buvusios savo valstybės praradimu, todėl bandė ją atkurti – per Napoleono karus ir du sukilimus – 1830–1831 m.
Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva vakaruose įgijo sieną su Rusijos Kaliningrado sritimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 256
Atkūrusios nepriklausomybę Lietuvos valstybės teritorija Vakaruose įgijo sieną su Rusija, Kaliningrado sritimi, Potsdamo konferencijoje atiduota 50-čiai metų administruoti SSRS. Demokratinė Rusija, kaip ir Lietuva siekusi atsiskirti nuo SSRS, atvirai rėmė lietuvių tautos kovą dėl nepriklausomybės. Kitą dieną po 1991 m.
Šiaurės Europą dengęs ledynas buvo apėmęs ir vidurio Rusiją.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 101
Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius paminklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.
1897 m. Rusijos imperijos gyventojų surašymas parodė, kad skaityti mokėjo beveik pusė etninių lietuvių, o rusiškai skaitė tik kas penktas.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 117
Tačiau pirmasis visuotinis Rusijos imperijos gyventojų surašymas 1897 m. parodė, kad tarp etninių lietuvių mokančių skaityti yra bemaž pusė – 48 proc., o rusiškai iš jų tepaskaitė tik kas penktas. Pagal raštingumą etniniai lietuviai bemaž du kartus lenkė Rusijos vidurkį ir nusileido, neskaitant žydų, tik latviams ir estams, kurie legaliai mokėsi gimtąja kalba.
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 15
Rusijai sunaikinus senąją Lietuvos valstybę, Lietuvos vardas po 1831 m. sukilimo numalšinimo oficialiai nebebuvo vartojamas – jį pakeitė „Šiaurės Vakarų kraštas“. Lietuvos vardas įgijo naujų prasmių.
Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo 1791 m. Jekaterinos II nubrėžtos sėslumo ribos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 18
Vis dėlto Vilniaus, Lietuvos ir Abiejų Tautų Respublikos tradicijų naikinimas lėmė, kad Rusija sugebėjo pasisavinti tokius iš LDK erdvių kilusius fenomenus kaip pirtį ir „horilką“ arba „vodką“. Aišku, šis klausimas dar per mažai tirtas, bet pasauliui žinomas „Rusijos žydų“ fenomenas paaiškinamas paprastai – Rusijos imperijoje žydai galėjo gyventi tik į vakarus nuo „sėslumo ribos“, o ši visiškai sutapo su buvusios LDK arba Abiejų Tautų Respublikos rytine riba. Ją nubrėžė Rusijos imperatorė Jekaterina II 1791 m.
Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste, vėliau Rusija, dėl rytinių teritorijų kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
rudenį padarė esminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių valstybės institucijose. Apšvieta ateina į LDK Nuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kunigaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos jūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. kariškai sustiprėjusios Švedijos.
XVII–XVIII a. Rusijos ir Švedijos karai prisidėjo prie Rusijos kišimosi į Lenkijos ir Lietuvos vidaus reikalus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 101
Skaičiuojant nuo pirmųjų žmogaus pėdsakų ir baigiant istoriniais laikais, kada žilųjų laikų priešistorinius paminklus pakeičia rašytieji šaltiniai, priešistoriniai laikai Pabaltijyje apima bent 15-8 tūkstančius metų. Šiaurės Europą dengęs ledynas, kuris buvo apėmęs Pabaltijį, šiaurės Lenkiją, vidurio Rusiją, ėmė trauktis iš Baltijos plotų. Jis Pabaltijyje ir artimose srityse paliko dabartinį žemės reljefą (upes ir ežerus, kalvas ir žemumas) su charakteringomis morenomis.
1579 m. Steponas Batoras iš Vilniaus per Bazilijų Lopacinskį išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; labai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87-88
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama tvanu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
1905 m. pradžioje Rusijos sostinėje prasidėjusi pirmoji socialinė demokratinė revoliucija greitai pasiekė Lietuvos miestus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 122
1905 m. pradžioje Rusijos sostinėje prasidėjusi pirmoji socialinė demokratinė revoliucija netruko pasiekti ir Lietuvos miestus. Vyko streikai, demonstracijos, mitingai.
1792 m. gegužės 22 d. Rusijos kariuomenė įžengė į LDK prie Polocko ir pradėjo LLV karą su Rusija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 94
Netrukus į pagalbą konfederatams atėjo Rusijos kariuomenė: gegužės 22-ąją ji įžengė į LDK prie Polocko, prasidėjo 1792 m. karas tarp LLV ir Rusijos. Vadinamojoje Rusijos „Lietuvos kariuomenėje“ buvo 33,7 tūkst.
1997 m. spalį Lietuva ir Rusija pasirašė sutartį dėl valstybinės sienos, išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jūroje atskyrimo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 256-257
1997 m. spalį pasirašyta Lietuvos ir Rusijos sutartis dėl valstybinės sienos ir dėl išskirtinės ekonominės zonos ir žemyninio šelfo Baltijos jū-
1795 m. Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalijo Lenkijos ir Lietuvos valstybę, o didžioji Lietuvos dalis atiteko Rusijai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 21
1795 Rusija, Austrija ir Prūsija galutinai pasidalija Lenkijos ir Lietuvos valstybę. Didžioji Lietuvos dalis atitenka Rusijai. 1918 II 16 Vokietijos okupacijos sąlygomis J.
1991 m. liepos 29 d. Vytautas Landsbergis ir Borisas Jelcinas pasirašė Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 256
Draugiški valstybių vadovų santykiai leido parengti Lietuvos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinių santykių sutartį. Abiejų šalių parlamentų pirmininkai – V. Landsbergis ir B. Jelcinas – ją pasirašė 1991 m. liepos 29 d. (įsigaliojo po metų).
T. Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare, o mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
T. Narbutas taip pat dalyvavo 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos kare. Mūšyje prie Abo miesto jį kontūzijo. Sužeidimas netrukus atsiliepė sveikatai - jis apkurto. Napoleono žygio į Rusiją metu T. Narbutas greičiausiai pasiliko ištikimas imperijos pavaldinys, nors, pasak kitos jo biografijos versijos, jis lyg ir tarnavo prancūzų administracijoje.
Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 412
Taip antai, Fridrikas Didysis savo dvare laikė Volterą, pats rašė poezijos ir net mokslo veikalus. Kotryna II taip pat kvietė į Rusiją išgarsėjusius rašytojus ir pati rašė. Prie jų dar prisidėjo Austrijos Juozapas II.
Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 52
Taip pat skaitykite: Gaškaitė R. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. - T. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės. - V., 1996. P.' 143-167.
Rusijos valdžia 1804, 1807 ir 1813 m. išleido įsakus dėl žydų iškeldinimo iš dvarų ir sodžių.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 51
1804, 1807, 1813 m. Rusijos valdžia, gindama viešpataujančios klasės interesus, išleido įsakus, įpareigojančius žydus išsikelti iš dvarų ir sodžių. Kuršo, Gardino gubernijose iš dalies tie patvarkymai pradėti vykdyti59, bet 1812 karo metu Lietuvos bajoriškajai visuomenei daug prisidėjus prie Napoleono žygio, o žydų bendruomenei gerai pasidarbavus Rusijos interesų labui, tie įsakai liko tik popieriuje.
Rufinas Piotrovičius penktojo dešimtmečio viduryje į užsienį išvyko bėgdamas nuo Rusijos valdžios persekiojimo.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 18
Rufino Piotrovičiaus, penktojo dešimtmečio viduryje bėgusio nuo Rusijos valdžios persekiojimo užsienin, prisiminimuose minimas žemaitis poetas Simkevičius, kuris 1846 m. Karaliaučiuje tarnavo valdininku ir sakėsi daug žemaitiškų eilėraščių parašęs.
Jie va žiavo tai į neutrales šalis, tai į Rusijų biz nio daryti.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 19
Jie važiavo tai į neutrales šalis, tai į Rusijų biznio daryti.
Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai, susirinkę Šveicarijos Lausannoj, svarstydami Amerikos lietuvių surink ti} aukų mažumą, nusprendė, išreikšti Ameri kos lietuviams papeikimą ir stebėjimąsi, kad jie nesiliauja pešęsi tarpu savęs net šiuom.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 49
Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai, susirinkę Šveicarijos Lausannoj, svarstydami Amerikos lietuvių surinkti} aukų mažumą, nusprendė, išreikšti Amerikos lietuviams papeikimą ir stebėjimąsi, kad jie nesiliauja pešęsi tarpu savęs net šiuom baisiu karės metu
Sako, kad rusų caras nenorįs jo išleisti iš Rusijos.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 68
Sako, kad rusų caras nenorįs jo išleisti iš Rusijos.
Tais metais karaliui Žy gimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be ši to darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 514
Tais metais karaliui Žygimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be šito darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija.
T. Narbutas nurodo tarnavęs Rusijos armijoje ir keliaudamas ieškojęs praeities pėdsakų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 48
Jau trisdešimt metų, kai jaučiu norą dirbti šį darbą; tarnavau inžinieriumi Rusijos armijoje ir, daug keliaudamas, versdamas ir rausdamas žemę (ne vieną kartą - ir savo gimtąją), ieškojau praeities pėdsakų.