Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė. Tas lėšas Vladislovas Jogaila dar padidino skirdamas katedrai ir vyskupams nemažą Vilniaus miesto dalį - visą plotą nuo pilies iki pat Šv. Mikalojaus kapinių netoli Rūdninkų vartų, o kitoje pusėje - ligi Trakų kelio, dovanodamas ten ir aikštes, ir namus, net su gyventojais11.
1741 m. skunde teigta, kad už Rūdninkų vartų Lorečių šeimai priklaususį namą užpuolė broliai Martynas ir Grigalius Nonevičiai su įvairios kondicijos žmonėmis, smurtavusiais prieš jame gyvenusius bajorus.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
Pvz., 1741 m. Vilniaus tarėjas Bernardas, Liudvikas, Kajetonas ir Kotryna Lorečiai (Bernardy, Ludwik, Kajetan, Katarzyna Lorettowie) skundė brolius Martyną ir Grigalių Nonevičius (Marcin i Hrehory Noniewiczowie), esą jie kartu su „įvairios kondicijos žmonėmis“ dieną, apie 16.00 val., užpuolė miestiečiams priklausiusį namą už Rūdninkų vartų, smurtavo prieš ten gyvenusius bajorus [sic!]40.
1792 m. už Rūdninkų vartų esantį Rydzevskio namą, kuriame gyveno Vaitiekus ir Pranciška Senkevičiai, užpuolė Ignoto Želazovskio žmonės, tarp jų buvo ir Rusijos imperijos kareivių.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Istorija_103_maketas.indb — Namų užpuolimai XVIII amžiaus Vilniuje – bajorų nusikaltimas miesto erdvėje
Kaip rašoma skunde, 1792 m. Rydzevskio namą už Rūdninkų vartų, kuriame gyveno Vaitiekus ir Pranciška Senkevičiai, užpuolė Ignoto Želazovskio (Ignacy Żelazowski) žmonės, tarp kurių buvo ir Rusijos imperijos kareivių. Užpuolikai lazdomis ir vėzdais smurtavo prieš buvusius namuose žmones53.