Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, o Rūdninkai labiau išgarsėjo Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto laikais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 270
Pasiligojusi Vytauto žmona Julijona bu vo apsistojusi kažkokiame kunigaikščių kaime, vadinama me Memitz, prie Vilniaus, bet iš to pavadinimo, iškraipyto vokiečių raštininko, šiandien negalima suprasti, kokia tai buvo vieta. Kazimieras pamėgo Rūdninkus ir dažnai juose buvodavo, bet jie nebuvo tokie garsūs, kaip pasidarė vėliau, Žygimantų - Senojo ir Augusto - laikais, kai net Vilniuje atsirado nauji vartai, Aleksandro laikais dar nežinomi, ir ga vo Rūdninkų vardą, kaip ir nuo jų vingiuojanti gatvė. Vė liau Zigmantas III ir Vladislovas IV, atvykę į Lietuvą, visa da Rūdninkuose smagiai leisdavo laiką medžiodami.
Jogailos giminės karaliai mėgo viešėti Rūdninkų kaime, esančiame tarp didelių girių netoli Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 269-270
253 ## Puslapis 270 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS Ū APIE LIETUVOS DIDŽIŲJŲ KUNIGAIKŠČIŲ MEDŽIOKLES RŪDNINKUOSE Visi Jogailos giminės karaliai labai mėgo viešėti Rūdnin kų kaime, netoli Vilniaus. Tai kaimas, išsidėstęs tarp dide lių girių, per keturias mylias nutolęs nuo Vilniaus į pietva karių pusę. Atrodo, kad Kazimieras IV, kuris nepaprastai mėgo medžioti, vos tik tapęs Lenkijos karaliumi, pirmas pa sirinko ten medžioklės buveinę dėl artumo prie sostinės ir pirmas pasistatydino dvarą sau, savo dvariškiams ir medžiokliams.
Rūdninkuose bažnyčia galėjo būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama Zigmanto III laikais.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
Jų pavadinimas kilęs nuo nemažų geležies rū dos klodų, slypinčių po pelkėmis ir girių tankmėmis. Bažny čia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fun dacija datuojama nuo Zigmanto III. Be Rūdninkų, didieji Lietuvos kunigaikščiai prie pat Vil niaus, už Antakalnio priemiesčio, turėjo miesto dvarą, va dinamą Viršupiu, o lietuviškai tai reiškia vandens paviršių.
Miškuose netoli Rūdninkų miestelio Mykolas netikėtai užtiko iš Bresto į Vilnių vykusio Kazimiero palydą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 467
Tuo\n46 9\n\n## Puslapis 468\n\ntarpu Mykolas, gavęs žinią, jog Kazimieras su žymiau\nsiais senatoriais ir bajorais atvyksta iš Bresto į Vilnių,\npaliko Trakų pilį ir patraukė į Mazoviją su penkiais šim\ntais raitelių. Netikėtai miš-\nA tle id ž ia\nn e tik ė ta i\nkuose netoli Rūdninkų mies-\np a k e lė je\ns u tik ta m\ntelio jis užšoko ant Kazimiero\nM y k o lu i\npalydos. Patekęs į tokią ne\naiškią padėtį, jis, be galo išsi\ngandęs ir nė nemėginęs bėgti, nes šitaip dar labiau bū\ntų pabloginęs savo padėtį, nušoko nuo žirgo ir, puolęs\nKazimierui po kojų, jį pasveikino kaip Lietuvos didįjį\nkunigaikštį bei nuolankiai paprašė nubausti jo tėvo žu\ndikus, o jo paties, visiškai atsiduodančio valdovo malo\nnei, neatiduoti žmogžudžiams.
1534 m. Žygimantas Senasis buvo Rūdninkų medžioklės dvare, iš kur įsakė Jurgiui Mikalojaičiui Radvilai atleisti nuo karinės tarnybos Lieponių ir Valkininkų dvarų laikytoją.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 12
Pavyzdžiui, \n1534 m. Žygimantas Senasis, buvodamas Rūdninkų medžioklės dvare, ats-\nkiru pranešimu įsakė etmonui ir didžiajam medžiokliui Jurgiui Mikalojaičiui \nRadvilai atleisti nuo karinės tarnybos Lieponių ir Valkininkų dvarų laikytoją