Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočių pulkus, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų dydį ir skubiai atsitraukė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Vytautas, ne\nmažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina,\nbet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką\nneįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su\npačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsi\ntraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Al-\nšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; nete\nko ir keturių kariuomenės ženklų53.
Voigtas manė, kad prie Rudaminos vykęs susirėmimas galėjo būti ties dabartiniu Parudaminiu į pietvakarius nuo Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lie tuvos didysis kunigaikštis, privile gijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vil niaus miestiečiams, kuriems leidžia ma laisvai prekiauti nemokant mui to mokesčio visoje Lietuvos valsty bėje, pasakyta, kad tai yra senos lais vės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas.
Prie Rudaminos kryžiuočiai laimėjo vieną didesnių mūšių ir paėmė į nelaisvę lietuvių kariuomenę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 74
Ypa tingai Vytautas puolė ir naikino išėjusius maisto ir pašaro ieš kotis Ordino kariuomenės būrius. Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuome nės. Po to laimėjimo jie atgavo ūpą.
Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočius, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų pajėgas ir atsitraukė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Vytautas, ne\nmažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina,\nbet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką\nneįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su\npačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsi\ntraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Al-\nšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; nete\nko ir keturių kariuomenės ženklų53.
Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimui duoti atskiri nurodymai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė ko\nlegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios\nir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa\nkita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil\nniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky\nmu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi-\nterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius),\nPutviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa\nstatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus\nprivilegiją.
Vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios nuo Vilniaus, susirėmė su į pagalbą skubėjusiais septyniais šimtais lietuvių raitelių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 47-48
Tuo 22 W igand apud Voigt, V, 179. Lindenblatt Jahrbücher etc. p. 29, nurodo, kad tąkart ordino rite riai prie Vilniaus ir Lietuvos krašte užsibuvo 13 savaičių: Item in desin Jare zvoren die herren von der Wille (Vilnius) unde in dem landė XIII Wo chen. 23 Y ° i g t, V, 266. Nė vienas lenkų ir lietuvių metraštininkas apie tuos du kryžiuočių žygius į Lietuvą nieko nežino, netgi Dlugošas. 24 Kojalowicz, Pars I, p. 351. S t ryj ków s k i, p. 459. Miechowita Lib. IV, p. 290, - pasakoja apie šią Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį kaip ir vokiečių kronikininkai, bet apsirinka, nurodydami ją buvus me tais vėliau ir praleisdami kai kurias aplinkybes. 31 ## Puslapis 48 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiku, skubėdami į pagalbą, septyni šimtų lietuvių raitelių artėjo prie Vilniaus iš pietų pusės. Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pa reiškė tokį norą25.
Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos aptarnavimui numatyti jėzuitai ir nuolatinis vikaras.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė ko\nlegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios\nir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa\nkita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil\nniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky\nmu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi-\nterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius),\nPutviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa\nstatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus\nprivilegiją.
1571 m. birželio 1 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius vikarui skyrė Rudaminą su bažnytėle.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė ko\nlegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios\nir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa\nkita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vil\nniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaiky\nmu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbi-\nterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius),\nPutviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pa\nstatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus\nprivilegiją.
Voigtas Rudminne kaimą tapatino su dabartiniu Parudaminiu, o Balińskis nurodė ir Rudaminą į pietryčius nuo Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26. Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnyt kaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto.
Brandenburgo, Baigos, Bartenšteino ir Reino komtūrai su pulkais, remiami Varmijos ir Sambijos vyskupų dalinių, nužygiavo į pietus ir atėjo prie Rudaminos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 438
Pašarininkus reikėjo pridengti labai stipriu raitelių daliniu; tam tikslui Brandenburgo, Baigos, Bartenšteino ir Reino komtūrai su savo pulkais, paremti Varmijos ir Sambijos vyskupų pulkų, nužygiavo pietų link. Atėję prie Rudaminos, per pustrečios my lios nepastebėjo nė vieno lietuvio kario; tik pasiųsti žvalgai pra nešė, kad didysis kunigaikštis ir Kaributas netoli stovį.
Rudaminos upė tekėjo pelkėto slėnio viduryje, o šiame slėnyje nuo lietuvių kariaunos buvo atskirti kariai.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 438
Greitai perbėgo per mišką, tačiau ūmai pastebėjo pelkėtu slė niu, vidur kurio tekėjo upė (Rudamina), esantys atskirti nuo lietuvių kariaunos. Stovėjo ji dviem daliniais, kur kas gausesnė, atrodė ilsėjosi kelią įveikusi.