Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočių pulkus, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų dydį ir skubiai atsitraukė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Vytautas, nemažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina, bet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką neįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su pačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsitraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Alšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; neteko ir keturių kariuomenės ženklų53.
Voigtas manė, kad prie Rudaminos vykęs susirėmimas galėjo būti ties dabartiniu Parudaminiu į pietvakarius nuo Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnytkaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto. 26 Kazimiero IV, kai jis buvo dar Lietuvos didysis kunigaikštis, privilegijoje, 1440 metais duotoje Romos katalikų ir stačiatikių tikėjimo Vilniaus miestiečiams, kuriems leidžiama laisvai prekiauti nemokant muito mokesčio visoje Lietuvos valstybėje, pasakyta, kad tai yra senos laisvės, senolio Algirdo ir jo įpėdinių suteiktos Vilniui, atnaujinimas.
Prie Rudaminos kryžiuočiai laimėjo vieną didesnių mūšių ir paėmė į nelaisvę lietuvių kariuomenę.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 74
Ypatingai Vytautas puolė ir naikino išėjusius maisto ir pašaro ieškotis Ordino kariuomenės būrius. Vienok kartą išėjusiems pasiplėšti kryžiuočiams teko laimėti vieną iš didesnių mūšių prie Rudaminos: pasisekė paimti nelaisvėn lietuvių kariuomenės. Po to laimėjimo jie atgavo ūpą.
Vytautas ties Rudamina pasitiko kryžiuočius, bet per tirštą rūką klaidingai įvertino jų pajėgas ir atsitraukė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 153
Vytautas, nemažomis pajėgomis vedinas, pasitiko juos ties Rudamina, bet, upės ir daubos nuo priešo skiriamas, per tirštą rūką neįžiūri kryžiuočių viseto ir, pamanęs, kad susiduria jau su pačiu magistru ir visa kariauna, skubiai atsitraukia. Atsitraukdamas Vytautas prarado nemaža saviškių, tarp jų Alšėnų kunigaikštį Joną, kuris buvo paimtas į nelaisvę; neteko ir keturių kariuomenės ženklų53.
Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimui duoti atskiri nurodymai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė kolegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa kita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaikymu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbiterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius), Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pastatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus privilegiją.
Vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios nuo Vilniaus, susirėmė su į pagalbą skubėjusiais septyniais šimtais lietuvių raitelių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 47-48
Tuo 22 W igand apud Voigt, V, 179. Lindenblatt Jahrbücher etc. p. 29, nurodo, kad tąkart ordino riteriai prie Vilniaus ir Lietuvos krašte užsibuvo 13 savaičių: Item in desin Jare zvoren die herren von der Wille (Vilnius) unde in dem landė XIII Wochen. 23 Y ° i g t, V, 266. Nė vienas lenkų ir lietuvių metraštininkas apie tuos du kryžiuočių žygius į Lietuvą nieko nežino, netgi Dlugošas. 24 Kojalowicz, Pars I, p. 351. S t ryjków s k i, p. 459. Miechowita Lib. IV, p. 290, - pasakoja apie šią Gotfrido Lindeno Vilniaus apgultį kaip ir vokiečių kronikininkai, bet apsirinka, nurodydami ją buvus metais vėliau ir praleisdami kai kurias aplinkybes. 31 ## Puslapis 48 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS laiku, skubėdami į pagalbą, septyni šimtų lietuvių raitelių artėjo prie Vilniaus iš pietų pusės. Susirėmė su jais vokiečiai ties Rudamina, pusantros mylios atstumu nuo miesto; ir šis mūšis, ir Vilniaus pilių atsilaikymas, pastūmėjo kryžiuočius leistis į derybas su Algirdu ir Kęstučiu, kurie pirmieji pareiškė tokį norą25.
Rudaminos bažnyčia buvo atiduota kolegijai, o jos aptarnavimui numatyti jėzuitai ir nuolatinis vikaras.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė kolegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa kita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaikymu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbiterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius), Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pastatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus privilegiją.
1571 m. birželio 1 d. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius vikarui skyrė Rudaminą su bažnytėle.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 189
Rudaminos bažnyčią atidavė kolegijai ir davė kitus nurodymus vienuolių jėzuitų bažnyčios ir nuolatinio vikaro bažnyčios aptarnavimo atžvilgiu, visa kita pavedė vyskupui. Jaugi 1571 metų birželio 1 dieną Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius, deramu išlaikymu aprūpindamas vikarą ir jo adjutorius, skyrė arkipresbiterio nuo seno laikytas valdas: Helanokempis (Elniakampius), Putviškes, Pukančius ir Rudaminą su bažnytėle, ten pat pastatyta, ir viską patvarkė pagal aukščiau minėtą karaliaus privilegiją.
Voigtas Rudminne kaimą tapatino su dabartiniu Parudaminiu, o Balińskis nurodė ir Rudaminą į pietryčius nuo Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti visoje Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradėjo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26. Bemaž tuo metu Vilniuje gerokai 25 V o i g t, V, 274, pasakodamas pagal Vygandą, kad susirėmimas vykęs prie didelio Rudminne kaimo (das grosse dorf), mano, kad tai turėtų būti dabartinis Parudaminys, esantis nuo Vilniaus į pietvakarius. Betgi yra ir Rudamina, miestelis, arba bažnytkaimis, pietryčiuose, už pusantros mylios nuo miesto.
Brandenburgo, Baigos, Bartenšteino ir Reino komtūrai su pulkais, remiami Varmijos ir Sambijos vyskupų dalinių, nužygiavo į pietus ir atėjo prie Rudaminos.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 438
Pašarininkus reikėjo pridengti labai stipriu raitelių daliniu; tam tikslui Brandenburgo, Baigos, Bartenšteino ir Reino komtūrai su savo pulkais, paremti Varmijos ir Sambijos vyskupų pulkų, nužygiavo pietų link. Atėję prie Rudaminos, per pustrečios mylios nepastebėjo nė vieno lietuvio kario; tik pasiųsti žvalgai pranešė, kad didysis kunigaikštis ir Kaributas netoli stovį.
Rudaminos upė tekėjo pelkėto slėnio viduryje, o šiame slėnyje nuo lietuvių kariaunos buvo atskirti kariai.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 438
Greitai perbėgo per mišką, tačiau ūmai pastebėjo pelkėtu slėniu, vidur kurio tekėjo upė (Rudamina), esantys atskirti nuo lietuvių kariaunos. Stovėjo ji dviem daliniais, kur kas gausesnė, atrodė ilsėjosi kelią įveikusi.
Ištraukė Į Lietuvos žemę21, nakvojo Rudaminoje, pusantros mylios nuo Vilniaus, ir, nepri ėję Trakų, pasuko į Senuosius Trakus.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 116
Ištraukė Į Lietuvos žemę21, nakvojo Rudaminoje, pusantros mylios nuo Vilniaus, ir, nepriėję Trakų, pasuko į Senuosius Trakus.