Romainių vietoje prie Kauno, ant Nevėžio kranto, galėjo būti viena iš senovės lietuvių Romuvų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 35
Tas \nRomuvas sunaikino kryžiuočiai, už\nėmę Prūsiją; tačiau nežinia, ar kitos, \nar tos pačios iš anos žemės perkel\ntos, buvo pačioje Lietuvoje, prie \nKauno, ant Nevėžio kranto, .būtent \ntoj vietoj, kur dabar Romainiai. XIII \namžiuje tai buvo labai tankiai gyve\nnama gyvenvietė, o šventovės ir \nšventos girios buvo saugomos galin\ngos tvirtovės.
Balińskio manymu, po 1294 m. kryžiuočių smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos, Krivių Krivaitis ir aukotojai tikriausiai buvo perkelti iš Romainių į Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 35-36
Nepaisant to, kryžiuo čiai, nuolatos baudęsi sunaikinti tą vietovę, 1294 metais savo pasiekė ir, užėmę pilį, pasiėmė turtą, o žynius išžudė. Man atrodo, kad jei Lietuvo je buvo keletas tokių šventų vieto vių, tai Vilnius būtinai turėjo būti viena iš jų, o jeigu buvo tik ta vie nintelė, tad tikriausiai po to smūgio Perkūno tikėjimo relikvijos ir Krivių Krivaitis su aukotojais iš Romainių buvo perkelti į Vilnių, taigi Vilnius XIII amžiaus gale jau galėjo būti tan kiai gvvenama ir svarbi gyvenvietė. - • - 19 ## Puslapis 36 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS užėmęs įvairias Rusios kunigaikščių tėvonijas Voluinėje ir savo užkariavimais nusigavęs net už Kijevo, įsakė pastatyti mūrinę pilį ant kalno, tuo tikslu žmonių rankomis paaukš tinto, Vilnelės bei Vilijos9 upių santakoje, ir į ten iš Trakų perkėlė savo buveinę.
Nuo 1580 m. Vijūkai minimi Romainių Vijūkų lauke, kur pirkdavo ar parduodavo nedideles žemės valdas, sudarinėdavo kitus sandorius ir būdavo kitų bajorų liudininkai.
Zigmantas Kiaupa, Alberto Kojalavičiaus ir jo brolių kilmė bei šeima (straipsnis, 1994 m.)
PDF 5-6
Citatos tekstas nepasiekiamas.