Narbutas Dnepro pakrantėse tarp Mogiliovo ir Rogačiovo mini daugybę milžinkapių, kuriuos priskiria skitams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 372
Kad Pavyslio, Padneprio senieji gyventojai\nir kiti pildavo milžinkapius, dar ir Šiandien kiekvieną įtikina jų\nvaizdas. Išilgai Dnepro krantų, tarp Mogiliovo ir Rogačiovo,\nesama begalės šitokių kapų; atrodo, tarytum tas kraštas būtų\nbuvęs kažkokios milžiniškos tautos amžinos kapinės. Be abe\njo, tai buvo skitai, milžinkapių pylėjai, kurie virš savo mirusių\njų, neužkąsdami jų žemėje, supildavo kalnelius.
Narbutas manė, kad aptariamas kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes ma nome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Narbutas Rogačiovą laikė Gerų krašto viduriu, nes jo apylinkėse esą buvo gausiausi pilkapių rinkiniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 me\ntais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirto\nvei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai \nsukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu daly\nku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmi\nmas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie\njose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga\nna daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi\nnynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin\nkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Narbutas teigė ištisą vasarą praleidęs Rogačiove, matuodamas ir prižiūrėdamas Uždneprės slėnių užtvankas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy linkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am žiaus paminklų. Lankydamasis tuose kraštuose, atkreipiau dėmesį į tas keistas žemės kalvas. Ištisą vasarą praleidau Roga- čiove, matuodamas ir kontroliuodamas Uždneprės slė niuose įrengtas užtvankas, kurios padėdavo persikelti per šią upę pavasario potvynių metu.
Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie jose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga na daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi nynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin kėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 me\ntais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirto\nvei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai \nsukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu daly\nku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmi\nmas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie\njose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga\nna daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi\nnynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin\nkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy linkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am žiaus paminklų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy linkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am žiaus paminklų. Lankydamasis tuose kraštuose, atkreipiau dėmesį į tas keistas žemės kalvas. Ištisą vasarą praleidau Roga- čiove, matuodamas ir kontroliuodamas Uždneprės slė niuose įrengtas užtvankas, kurios padėdavo persikelti per šią upę pavasario potvynių metu.
Teodoras Narbutas rašo, kad lietuviai, genami troškimo prisiplėšti, per miškus ir pasienio klampynes prasiveržė į Rogačiovo apylinkes ir jas puolė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 73
Lietuviai, sužinoję apie riaušes Rusioje ir kruvinus \ntenykščių kunigaikščių tarpusavio vaidus, genami troški\nmo prisiplėšti, su nemažomis .pajėgomis per tankius miš\nkus ir pasienio klampynes prasibrovė tad prie Dnepro \nžemupio, kitaip sakant, į Rogačiovo apylinkes, ir plačiai \npuolė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Statinio viduje paprastai stovi maži mo liniai indeliai (ašarinės arba buteliukai gėrimui), o su jais bū na pavienių dažnai apvalių, išmoningai nušlifuotų papuošalų arba jūros bangų nutrintų akmenukų, kuriems dievobaimingi žmonės priskiria kažkokią šventumo ypatybe5. 3 De veteribus Tumulis vulgo Kurhani nuncupatis. Apie tai man pasakojo velionis Mykolas Šulcas, Vilniaus universiteto profeso rius*. 4 Žr. Klimaševskio 1831 metų NoworocznikLitewski (p. 206)**. 5 Slaptajame kryžiuočių archyve Karaliaučiuje, krašto retenybių rinkinyje, yra nemažai tokių akmenų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 me tais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirto vei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai sukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu daly ku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmi mas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie jose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga na daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi nynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin kėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Susietas teiginys: t-005
Susieti teiginiai: t-005