Narbutas Dnepro pakrantėse tarp Mogiliovo ir Rogačiovo mini daugybę milžinkapių, kuriuos priskiria skitams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 372
Kad Pavyslio, Padneprio senieji gyventojai ir kiti pildavo milžinkapius, dar ir Šiandien kiekvieną įtikina jų vaizdas. Išilgai Dnepro krantų, tarp Mogiliovo ir Rogačiovo, esama begalės šitokių kapų; atrodo, tarytum tas kraštas būtų buvęs kažkokios milžiniškos tautos amžinos kapinės. Be abejo, tai buvo skitai, milžinkapių pylėjai, kurie virš savo mirusiųjų, neužkąsdami jų žemėje, supildavo kalnelius.
Narbutas manė, kad aptariamas kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Narbutas Rogačiovą laikė Gerų krašto viduriu, nes jo apylinkėse esą buvo gausiausi pilkapių rinkiniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 metais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirtovei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai sukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu dalyku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abiejose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta gana daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapinynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylinkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Narbutas teigė ištisą vasarą praleidęs Rogačiove, matuodamas ir prižiūrėdamas Uždneprės slėnių užtvankas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apylinkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo amžiaus paminklų. Lankydamasis tuose kraštuose, atkreipiau dėmesį į tas keistas žemės kalvas. Ištisą vasarą praleidau Rogačiove, matuodamas ir kontroliuodamas Uždneprės slėniuose įrengtas užtvankas, kurios padėdavo persikelti per šią upę pavasario potvynių metu.
Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abie jose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta ga na daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapi nynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylin kėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 377
Smulkiau panagrinėsime mūsų stebėjimus. 1810 metais kaip inžinierius, įpareigotas parinkti tinkamą tvirtovei vietą tarp Mogiliovo ir Kijevo, galėjau pakankamai sukaupti medžiagos, susijusios su mūsų aptariamu dalyku, kuris visuomet buvo mano mėgstamiausias užsiėmimas*. Iš to darau išvadą, jog Gerų kraštas plytėjo abiejose Dnepro pakrantėse, kur viename plote sukaupta gana daug pilkapių, panašių į šen bei ten išmėtytus kapinynus, šio krašto vidurys yra Rogačiovas, kurio apylinkėse esama gausiausių pilkapių rinkinių.
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apy linkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo am žiaus paminklų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 381
Šio ploto centras yra Rogačiovo miestas, kurio apylinkėse plyti nesuskaičiuojama gausybė šių senojo amžiaus paminklų. Lankydamasis tuose kraštuose, atkreipiau dėmesį į tas keistas žemės kalvas. Ištisą vasarą praleidau Rogačiove, matuodamas ir kontroliuodamas Uždneprės slėniuose įrengtas užtvankas, kurios padėdavo persikelti per šią upę pavasario potvynių metu.
Teodoras Narbutas rašo, kad lietuviai, genami troškimo prisiplėšti, per miškus ir pasienio klampynes prasiveržė į Rogačiovo apylinkes ir jas puolė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 73
Lietuviai, sužinoję apie riaušes Rusioje ir kruvinus tenykščių kunigaikščių tarpusavio vaidus, genami troškimo prisiplėšti, su nemažomis .pajėgomis per tankius miškus ir pasienio klampynes prasibrovė tad prie Dnepro žemupio, kitaip sakant, į Rogačiovo apylinkes, ir plačiai puolė.
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.
Prie Rogačiovo, jo pasakojimu, buvo daugiausia pilkapių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 53
Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraštas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia;