Ritersverderis

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Netekęs vilties, kad užkariaus pilį, be to, nenorėdamas, kad pasklistų kalbos, jog priešas šiuo žygiu nieko nenuveikė, jis pasitraukė į Nemuno salas, esančias už vienos mylios, ir pastatė čia naujas pilis. Dviejose salose, Naujojoje ir Riterių, pavadintose Nojerverderiu ir Ritersverderiu, kryžiuoStato L ie tu v o je паиčiai paliko savo įgulą, o trejas pilis čiojoje, vadinamoje Marienburgu, įkurdino savo karius Vytautas. Šios įgulos nepaprastai kenkė aplinkiniam kraštui: nesutikdamos pasipriešinimo, jos pridarydavo daug žalos menkais, bet dažnais išpuoliais, rengiamais nedidelių būrių.

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Jo gyvenamoji vieta antrojo pabėgimo pas kryžiuočius metais buvo Bartenšteinas (nuo 1390 m. rudens), o paskui (nuo 1391 m. rugpiūčio mėn.) — Ritersverderio pilis Kauno apylinkėje.