Vytautas siekė paimti Riazanę ir kitas rytų žemes savo valdžion arba turėti joms didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
1430 m. Riazanės kunigaikščiai atvyko į Trakus ir Vilnių, kai Vytautas rengėsi karūnuotis Lietuvos karaliumi.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Iš Smolensko puldamas Riazanę Vytautas priartėjo prie savo žento Vosyliaus I valdų, nors oficialiai laikėsi su juo taikos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 320
Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį\nSviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I\n(1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas\ntačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar\nTverės kunigaikštį Mykolą10 11.
Riazanės kunigaikštis Olegas atkakliai prašė paleisti Vilniaus Aukštutinėje pilyje kalintą savo žentą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 155-156
Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy\nventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- \njaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam \nnepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam \nvaldovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- \nvo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs \npatį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni\ngaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur \ngana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant \nir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo\n139\n\n## Puslapis 156\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npaleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie\ntuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
Vytautas siekė Riazanę ir kitas rytų žemes paimti savo valdžion arba turėti joms didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Jurgis pabėgo į Riazanę pas savo uošvį kunigaikštį Olegą, kuris jį priėmė.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 75
Šis įvykis, smarkiai sustiprinęs Lietuvos galybę, turėjo ir\nsavo išdavų, nes Jurgis, bijodamas, kad ir jo nesulauktų Hle\nbo likimas, pabėgo į Riazanių pas savo uošvį kun. Olegą, kuris\njį priėmė. Už tai Vytautas pavedė Olegą Lengveniui nubausti.
Riazanės kunigaikštis Olegas atkakliai prašė ir laidavo, kad Kaributas būtų paleistas iš Vilniaus Aukštutinės pilies.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 155-156
Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gy\nventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitri- \njaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam \nnepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam \nvaldovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudo- \nvo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs \npatį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kuni\ngaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur \ngana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant \nir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo\n139\n\n## Puslapis 156\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npaleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lie\ntuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų Rusios atstovų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Vytautas ties Niekudavu sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 320
Kai Vytautas ties Niekudavu (Ka lugos gubern.) sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles, Vosyliui tai įvarė baimės. Jis du kartu pasimatė su Vytautu (prie Kolomnos netoli Maskvos ir Smolenske)^11 , sutikdamas perleisti jo įtakai Mask vai artimas žemes.
Maskvos valdovas į slaptą sąjungą prieš Vytautą buvo įtraukęs Riazanę ir Tverės kunigaikštį Mykolą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 320
Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11. Kai Vytautas ties Niekudavu (Ka lugos gubern.) sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles, Vosyliui tai įvarė baimės.
Vytauto žygio metu buvo pasiektos Tula, Kaluga ir Riazanė.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 156
Be to, jis pats pasidarė savo vaikaičio, Maskvos kunigaikščio, globėju. Šito žygio metu buvo pasiekta net Tula, Kaluga ir Riazanė. Iš tikro tai buvo ne karas, o vien kelionės žygis, nes rusų kunigaikštėliai net ne- išdrįso kariauti.
Stanislovas, kijeviečiams ginantis nuo Gedimino, pabėgo į Riazanę ir ten išsižadėjo bet kokių vilčių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 201
Be abejo, miestas ilgai būtų valiojęs stabdyti per galingą lietuvių veržimąsi, jeigu Stanislovas būtų čia iš visur sutraukęs savo karių ir sąjungininkų būrius ir sudaręs galimybę neįstengiant atnaujinti karo su laukti kokios paramos. Kai kijeviečiai, įveikę'baimę ir mintis apie pasidavimą, atgavo drąsą ir atstūmė lie tuvius ginklais bei narsa nuo sienų, iš paskutiniųjų trukdydami Gediminui laimėti pergalę, Stanislovas gė dingai pabėgo net į Riazanę, kur, neturėdamas nei ka riuomenės, nei valdžios, išsižadėjo bet kokių vilčių. Valdovo nusivylimas palaužė apgultųjų drąsą.
Jurgis Svetoslavovičius tuo metu viešėjo Riazanėje pas savo uošvį Olegą Ivanovičių.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 98
Šeši tūkstančiai devyni šimtai devintaisiais metais kunigaikštis Jurijus Svetoslavovičius bei Riazanės ku nigaikštis Olegas su kariuomenėmis atėjo prie Smo lensko37. Tuo metu buvo kilęs maištas ir nesantaika. Vieni norėjo Vytauto, o kiti — tėvonies kunigaikščio Jurijaus38. Bet kunigaikštis Jurijus susisiekė su smo- lenskiečiais, tie priėmė jį ir atidarė jam miesto vartus.
Lietuvos metraštis Olegą vadina Riazanės kunigaikščiu ir nurodo, kad 6909 metais jis su Jurijumi Svetoslavovičiumi atėjo prie Smolensko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 98
Šeši tūkstančiai devyni šimtai devintaisiais metais kunigaikštis Jurijus Svetoslavovičius bei Riazanės ku nigaikštis Olegas su kariuomenėmis atėjo prie Smo lensko37. Tuo metu buvo kilęs maištas ir nesantaika. Vieni norėjo Vytauto, o kiti — tėvonies kunigaikščio Jurijaus38. Bet kunigaikštis Jurijus susisiekė su smo- lenskiečiais, tie priėmė jį ir atidarė jam miesto vartus.
Teodoras Narbutas aprašo, kad Vytautas, rūpindamasis savo krašto saugumu, spalio 1 dieną užėmė Riazanę, privertė Olegą slėptis girioje, o lietuviai apiplėšė kunigaikštystę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 460
Betgi Vytautas, sparčiai ėmęsis rū pintis savo krašto saugumu, jau buvo Riazanės kunigaikštys tėje, Riazanę užėmė spalio 1 dieną1; tiek buvo prirėmęs Olegą, kad šis girioje turėjo ieškoti prieglobsčio, ir lietuviai užtekti nai prisiplėšė jo kunigaikštystėje.