Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
17 teiginių14 įrašų18 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 17 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–17 iš 17 teiginių
Vytautas siekė paimti Riazanę ir kitas rytų žemes savo valdžion arba turėti joms didelę įtaką.
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
1430 m. Riazanės kunigaikščiai atvyko į Trakus ir Vilnių, kai Vytautas rengėsi karūnuotis Lietuvos karaliumi.
PDF 174
Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Iš Smolensko puldamas Riazanę Vytautas priartėjo prie savo žento Vosyliaus I valdų, nors oficialiai laikėsi su juo taikos.
PDF 320
Iš Smolensko puldamas Riazanių, kuris savo globon paėmė Jurgį Sviatoslovaitį, Vytautas priartėjo prie valdų savo žento Vosyliaus I (1389-1425), su kuriuo oficialiai laikėsi taikos. Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11.
Riazanės kunigaikštis Olegas atkakliai prašė paleisti Vilniaus Aukštutinėje pilyje kalintą savo žentą.
PDF 155-156
Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gyventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitrijaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudovo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
Vytautas siekė Riazanę ir kitas rytų žemes paimti savo valdžion arba turėti joms didelę įtaką.
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
Jurgis pabėgo į Riazanę pas savo uošvį kunigaikštį Olegą, kuris jį priėmė.
PDF 75
Šis įvykis, smarkiai sustiprinęs Lietuvos galybę, turėjo ir savo išdavų, nes Jurgis, bijodamas, kad ir jo nesulauktų Hlebo likimas, pabėgo į Riazanių pas savo uošvį kun. Olegą, kuris jį priėmė. Už tai Vytautas pavedė Olegą Lengveniui nubausti.
Riazanės kunigaikštis Olegas atkakliai prašė ir laidavo, kad Kaributas būtų paleistas iš Vilniaus Aukštutinės pilies.
PDF 155-156
Kitais metais, Švitrigailai atsitraukus nuo Vilniaus, gyventojai vilniečiai sulaukė vieno iš Algirdo sūnų Dmitrijaus Kaributo, Seversko kunigaikščio, kurį Vytautas, anam nepanorus mokėti nuo Seversko duoklės kaipo viršesniam valdovui, sumušęs pradinėse kautynėse prie Nedokudovo, paskui apsupo Seversko Naugarde ir tą miestą užėmęs patį Kaributą sučiupo. Paimtas su žmona ir vaikais, kunigaikštis buvo uždarytas Vilniaus Aukštutinėje pilyje, kur gana ilgai buvo saugomas sargybos, kol, atkakliai prašant ir laiduojant Riazanės kunigaikščiui Olegui, jo uošviui, buvo 139 ## Puslapis 156 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS paleistas ir iš Seversko valstybės, jau prijungtos prie Lietuvos, perkeltas į Volumes ir Podolės didžiules vaidas55.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų Rusios atstovų.
PDF 174
Vytautas, vienintelio troškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės šalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems dalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Vytautas ties Niekudavu sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles.
PDF 320
Kai Vytautas ties Niekudavu (Kalugos gubern.) sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles, Vosyliui tai įvarė baimės. Jis du kartu pasimatė su Vytautu (prie Kolomnos netoli Maskvos ir Smolenske)^11 , sutikdamas perleisti jo įtakai Maskvai artimas žemes.
Maskvos valdovas į slaptą sąjungą prieš Vytautą buvo įtraukęs Riazanę ir Tverės kunigaikštį Mykolą.
PDF 320
Maskvos valdovas tačiau slapton sąjungon prieš uošvį buvo įtraukęs Riazanę ir dar Tverės kunigaikštį Mykolą10 11. Kai Vytautas ties Niekudavu (Kalugos gubern.) sutriuškino Riazanės kunigaikščio eiles, Vosyliui tai įvarė baimės.
Vytauto žygio metu buvo pasiektos Tula, Kaluga ir Riazanė.
PDF 156
Be to, jis pats pasidarė savo vaikaičio, Maskvos kunigaikščio, globėju. Šito žygio metu buvo pasiekta net Tula, Kaluga ir Riazanė. Iš tikro tai buvo ne karas, o vien kelionės žygis, nes rusų kunigaikštėliai net neišdrįso kariauti.
Stanislovas, kijeviečiams ginantis nuo Gedimino, pabėgo į Riazanę ir ten išsižadėjo bet kokių vilčių.
PDF 201
Be abejo, miestas ilgai būtų valiojęs stabdyti pergalingą lietuvių veržimąsi, jeigu Stanislovas būtų čia iš visur sutraukęs savo karių ir sąjungininkų būrius ir sudaręs galimybę neįstengiant atnaujinti karo sulaukti kokios paramos. Kai kijeviečiai, įveikę'baimę ir mintis apie pasidavimą, atgavo drąsą ir atstūmė lietuvius ginklais bei narsa nuo sienų, iš paskutiniųjų trukdydami Gediminui laimėti pergalę, Stanislovas gėdingai pabėgo net į Riazanę, kur, neturėdamas nei kariuomenės, nei valdžios, išsižadėjo bet kokių vilčių. Valdovo nusivylimas palaužė apgultųjų drąsą.
Jurgis Svetoslavovičius tuo metu viešėjo Riazanėje pas savo uošvį Olegą Ivanovičių.
PDF 98
Šeši tūkstančiai devyni šimtai devintaisiais metais kunigaikštis Jurijus Svetoslavovičius bei Riazanės kunigaikštis Olegas su kariuomenėmis atėjo prie Smolensko37. Tuo metu buvo kilęs maištas ir nesantaika. Vieni norėjo Vytauto, o kiti — tėvonies kunigaikščio Jurijaus38. Bet kunigaikštis Jurijus susisiekė su smolenskiečiais, tie priėmė jį ir atidarė jam miesto vartus.
Lietuvos metraštis Olegą vadina Riazanės kunigaikščiu ir nurodo, kad 6909 metais jis su Jurijumi Svetoslavovičiumi atėjo prie Smolensko.
PDF 98
Šeši tūkstančiai devyni šimtai devintaisiais metais kunigaikštis Jurijus Svetoslavovičius bei Riazanės kunigaikštis Olegas su kariuomenėmis atėjo prie Smolensko37. Tuo metu buvo kilęs maištas ir nesantaika. Vieni norėjo Vytauto, o kiti — tėvonies kunigaikščio Jurijaus38. Bet kunigaikštis Jurijus susisiekė su smolenskiečiais, tie priėmė jį ir atidarė jam miesto vartus.
Teodoras Narbutas aprašo, kad Vytautas, rūpindamasis savo krašto saugumu, spalio 1 dieną užėmė Riazanę, privertė Olegą slėptis girioje, o lietuviai apiplėšė kunigaikštystę.
PDF 460
Betgi Vytautas, sparčiai ėmęsis rūpintis savo krašto saugumu, jau buvo Riazanės kunigaikštystėje, Riazanę užėmė spalio 1 dieną1; tiek buvo prirėmęs Olegą, kad šis girioje turėjo ieškoti prieglobsčio, ir lietuviai užtektinai prisiplėšė jo kunigaikštystėje.
Jurgis Svetoslavovičius viešėjo Riazanėje pas savo uošvį Olegą Ivanovičių.
PDF 96-97
O kunigaikštis Jurgis Svetoslavovičius tuo metu viešėjo Riazanėje pas savo uošvį, kunigaikštį Olegą Ivanovičių
Lietuvos metraštis teigia, kad ir Moldavų bei Besarabų šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies val dovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti di dieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis ku.
PDF 178
Ir Moldavų bei Besarabų * šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies valdovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti didieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis kunigaikštis, ir Didysis Naugardas, ir Didysis Pskovas;