Ragainė

PDF 153

Skalvių pilis Ragainėje buvo, manoma, piliakalnyje, esančiame per 2 km į pietryčius nuo dab. miestelio, taip pat nuo XIV—XV a. pradžioje statytos Ordino pilies griuvėsių. Pilis buvusi pastatyta aukštame Nemuno krante (žr. D. III, 182). 1289 m. toje vietoje Ordinas pastatė pirmąją Ragainės pilį (žr. D. III, 235; HE, p. 126; С V, t. 34, p. 106— 107; Boetticher A., Die Bau.., 5, p. 109). Dusburgiečio aprašyta Skalvių pilis netoli Ragainės (su žuvų tvenkiniu) buvusi žemiau Ragainės, ties Paskalviais, Nemuno lankų pakraštyje — Skalvkalnyje (žr. D. III, 235). Čia, pasak vietos žmonių, buvę du žuvingi ežerai (Basanavičius J., Iš gyvenimo vėlių.., p. 183). Žinomi pasakojimai apie piliakalnį į pietryčius nuo Ragainės (ten pat, p. 178—181).

PDF 32

Pav., Ragainės komtūras vienu puolimu išsivedė 100 žmonių nelaisvėn. Kita kariuomenės dalis paėmė Naujapilį su 3000 žmonių.

PDF 12

1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto tėvonija40.

PDF 16

Tyrinėtojai siejo Dusburgietį iš pradžių su Ragaine, po to su Karaliaučiumi. Kelta mintis, kad jis rašęs Marienburge, didžiojo magistro rezidencijoje, naudodamasis ten saugomu Ordinu archyvu, kad galėjęs pasirodyti Prūsijoje ir kiek vėliau, kai Ordino sostinė buvusi perkelta į Marienburgą (1309 m.

PDF 27

Ordino administraciniai centrai buvo Kulmas, Elbingas, Karaliaučius, Ragainė, o nuo 1309 m —Marienburgas. Kronikininkui rūpėjo Ordino veikla rytuose, todėl galime galvoti apie Ragainę, taip pat apie Karaliaučių, kuriame nuo 1312 m.

PDF 153

Apie ilgą vienos pilies apgulą ir vieną nuostabų įvykį Skalviai prie Ragainės ant kalno turėjo pilį465, kurią siautė didelė rutėnų kariuomenė466, 465 D. — Raganita, Jer. — Ragnîtin, Rangnîte, Ragnîte, Ragnît (SRP, 1, p. 488, 489, 519, 523, 535); vėliau — Ragnit, lie. Ragainė (dab. Nemanas). Ordino pilis iš pradžių vadinosi Landishute (1291 m.— PUB, 1, 2, Nr. 576, p. 363), Landeshute (D. III, 235), vėliau įsigali baltiškasis vardas: lotyniškuose dokumentuose — Raganitie (1300 m — PUB, 1, 2, Nr. 745, p. 463), o vokiškuose — Raug-[nit], Rangnith, Rangnithe (1302 m. ir vėliau — ten pat, Nr. /77, 778 791 879). Vokiškuose Pelplino analuose (XIV a. pradžia) — Ragenitien (SRP, 1, p. 271). Kiek vėlesnėje už Dusburgietį lotyniškoje Sembos kanauninko kronikoje Rangnîthen, Ragnithen (SRP, 1, p. 280, 283). Vokiškoje Prūsijos trumpojoje eiliuotoje kronikoje — Rangniten (SRP, 2, p. 8). Lotyniškoje Vartbergės Livonijos kronikoje (iki 1378 m.) — Ragnithen, Ragniten (SRP, 2, p. 85, 95 ir kt.), Vygando Marburglškio Prūsijos kronikoje (iki 1394 m.) — Ragneta, Ragnite, Ragnita (SRP, 2, p. 509, 514, 522, 541 ir kt.). Vokiškuose kryžiuočių kelių aprašymuose — Rangith (Weg. 6), Rangnit (Weg. 7, 8, 15, 18 22, 43), Rangnith (Weg. 8, 90), Rangit (Weg. 8), Ragnit (Weg. 12, 18, 22, 43). XV a. vokiškame rankraštyje — Ragnith (SRP, 2, p. 709). XV a. pradžios lotyniškuose Torunės analuose — Ragniten, o jų pagrindu parašytos Posilgės kronikos vokiškame vertime — Rangnith (SRP, 3, p. 131). M. Mažvydo lotyniškuose laiškuose — Ragneta, in Ragnet (1549 m.— Mažvydas M., Pirmoji.., p. 251, 257). Lietuviškai M. Mažvydas rašė Ragainė (1549 m.— „Giesmė šv. Ambraziejaus”).

PDF 153

Apie ilgą vienos pilies apgulą ir vieną nuostabų įvykį Skalviai prie Ragainės ant kalno turėjo pilį465, kurią siautė didelė rutėnų kariuomenė466, 465 D. — Raganita, Jer. — Ragnîtin, Rangnîte, Ragnîte, Ragnît (SRP, 1, p. 488, 489, 519, 523, 535); vėliau — Ragnit, lie. Ragainė (dab. Nemanas). Ordino pilis iš pradžių vadinosi Landishute (1291 m.— PUB, 1, 2, Nr. 576, p. 363), Landeshute (D. III, 235), vėliau įsigali baltiškasis vardas: lotyniškuose dokumentuose — Raganitie (1300 m — PUB, 1, 2, Nr. 745, p. 463), o vokiškuose — Raug-[nit], Rangnith, Rangnithe (1302 m. ir vėliau — ten pat, Nr. /77, 778 791 879). Vokiškuose Pelplino analuose (XIV a. pradžia) — Ragenitien (SRP, 1, p. 271). Kiek vėlesnėje už Dusburgietį lotyniškoje Sembos kanauninko kronikoje Rangnîthen, Ragnithen (SRP, 1, p. 280, 283). Vokiškoje Prūsijos trumpojoje eiliuotoje kronikoje — Rangniten (SRP, 2, p. 8). Lotyniškoje Vartbergės Livonijos kronikoje (iki 1378 m.) — Ragnithen, Ragniten (SRP, 2, p. 85, 95 ir kt.), Vygando Marburglškio Prūsijos kronikoje (iki 1394 m.) — Ragneta, Ragnite, Ragnita (SRP, 2, p. 509, 514, 522, 541 ir kt.). Vokiškuose kryžiuočių kelių aprašymuose — Rangith (Weg. 6), Rangnit (Weg. 7, 8, 15, 18 22, 43), Rangnith (Weg. 8, 90), Rangit (Weg. 8), Ragnit (Weg. 12, 18, 22, 43). XV a. vokiškame rankraštyje — Ragnith (SRP, 2, p. 709). XV a. pradžios lotyniškuose Torunės analuose — Ragniten, o jų pagrindu parašytos Posilgės kronikos vokiškame vertime — Rangnith (SRP, 3, p. 131). M. Mažvydo lotyniškuose laiškuose — Ragneta, in Ragnet (1549 m.— Mažvydas M., Pirmoji.., p. 251, 257). Lietuviškai M. Mažvydas rašė Ragainė (1549 m.— „Giesmė šv. Ambraziejaus”).

PDF 154

Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.

PDF 196

Paėmę į nelaisvę moteris ir vaikus, sudegino iki pamatų pilį ir papilį, o minėtąjį Draiką nuvedė į Ragainę, kur jis su visa šeimyna buvo pakrikštytas. 281 (274).

PDF 12

1412 m. Lietuvos bajorai pareiškė kryžiuočių pasiuntiniams, jog Ragainė ir Karaliaučius kitados priklausę Lietuvai ir Lietuva vėl turinti juos atgauti, nes tai — Vytauto tėvonija40.

PDF 64

Kita užuomina Dusburgo kronikoje apie Castrum Gedemini [Gedimino pilį] yra prie 1317 m. (1. 387); anot jos, Ragainės komtūras Fridrichas de Libencelė, su 150 žmonių apgulęs tą pilį, neįstengė jos užimti, o tik sudegino papilį.

PDF 177

Apie brolį Karaliaučiaus komtūrą Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, bei apie jo gyvenimą Šis brolis Bertoldas neilgai vadovavo Ragainės piliai, mat netrukus buvo paskirtas Karaliaučiaus brolių komtūru. Stebėtinų dalykų pasakojama apie šio vyro gyvenimą ir apie jo ypatingą dorovingumą.

PDF 40

pradžioje, žiemą Ordino maršalas su draugeliu kilmingų kryžininkų žygiavo į pirmąjį žiemos žygį, tačiau buvo priversti grįžti atgal, nes lietuviai „buvo įspėti“ - puikiai veikė lietuvių žvalgyba. Tą pačią žiemą kryžiuočiai iš Ragainės du kartus ėjo „prieš stabmeldžius“, žudė, degino ir plėšė. Vasarą su gausiais svetimšalių būriais ir savais kariais maršalas žygiavo Gardino link, bandė pereiti Nemuną brasta, bet jiems buvo sukliudyta.

PDF 178

Apie Ragainės ir Skalvių pilių pastatymą 1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių. Neilgai trukus prie Nemuno, šiek tiek žemiau, pastatė Skalvių pilį528, kad turėtų kur gyventi skalviai, atsivertę į Kristaus tikėjimą.

PDF 17

Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333). Tai jau ne vien religinė, bet ir politinė autoriaus tendencija, nes nuolat pabrėždamas dievo pagalbą kryžiuočių veiksmams, jis juos visur teisino ir skatino.

PDF 188

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

PDF 196

Paėmę į nelaisvę moteris ir vaikus, sudegino iki pamatų pilį ir papilį, o minėtąjį Draiką nuvedė į Ragainę, kur jis su visa šeimyna buvo pakrikštytas. 281 (274).

PDF 26

Nuo 1289 m., kuriais buvo pastatyta Ragainės pilis (III, 235), kronikoje pasirodo daugiau smulkmenų, nurodomos įvykių dienos (142-ose III dalies skyreliuose, aprašančiuose karą prieš Lietuvą, 204 kartus jos pateiktos tiksliai), nors tarpais pasakomas tik metų laikas (žiema, ruduo, javapjūtė) ar mėnuo, nurodoma įvykiui artimiausia bažnytinė šventė („prieš šventą Joną Krikštytoją“, „apie žolinę“ ir pan.

PDF 323

prie gausių stalų buvo susirinkusi didelė kariuomenė^29. Šalia paties Vytauto būrių iš tikrosios Lietuvos ir rusiškųjų žemių, dalyvavo būrelis lenkų riterių ir su 1600 raitelių Ragainės komtūras Markvardas Salzbachas^30. Atsiuntė savo karių ir Moldavijos « Gaspadorius » Steponas.

PDF 211-212

Apie Ragainės pilies užpuolimą 1315 viešpaties metais, apie žolinę (rugpjūčio 15), lietuviai iš Žemaitijos574 slaptai ir netikėtai atžygiavo su visa savo kariuomene prie Ragainės pilies ir ją užpuolė. Broliai jiems bandė pastoti kelią, tačiau noromis nenoromis turėjo pasitraukti, nes nepajėgė atsispirti tokiai daugybei, be to, patyrė ir nuostolių, kadangi netikėliai ten nukovė brolį Joną, vadinamą Pope, o daug kitų sužeidė. Galop lietuviai, nieko nepešę iš šio antpuolio, pasitraukė, ištrypę ir sunaikinę abiejų pilių, būtent: Skalvių ir Ragainės, laukuose visus pasėlius.

PDF 140

Tais pačiais 1409 m. Lietuvoje buvo nederlius. Jogaila, norėdamas padėti Lietuvai, siuntė jai javų. Tačiau ordinas Ragainėje juos sulaikė. Tatai Vytauto santykius su ordinu visai nutraukė, ir jis, jau nebesislėpdamas, nusiuntė į Žemaičius savo bajorų ir paėmė juos į savo valdžią.

PDF 188

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

PDF 177

Kur kas didesnės sėkmės kitais metais susilaukė šeši 178 ## Puslapis 177 šimtai raitelių. Kanonas, 1299 m e ta i Brandenburgo komtūras, su nemaža kariuomene įsibrovęs į Lietuvą, sudegino artimiausių tvirtovių Junigedos bei Pieštvės papilyse namus, o po to, papildęs kariuomenę stipriu Ragainės būriu, nugabeno ją laivais į krašto gilumą. Pasroviui atskubėjo lietuviai ir, praradę tik vieną saviškį, privertė priešą pasukti atgal.

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 369

Ten ji šiaurėje ir rytuose ribojosi su Žemaitija ir iš dalies su Lietuva. Šioje provincijoje šen bei ten aptikta gynybinių įtvirtinimų vietų. Tokia tvirtovė buvusi ant kalvos netoli Ragainės, kur buvo pastatyta šitaip vadinama kryžiuočių pilis.

PDF 369

Ragainė Hartknocho išleistame Dusburgo veikale klaidingai pavadinta Ramige (p. III. C. 178). Ponas Foigtas rado Berlyno rankraštyje vietovardį Raganita, ir tai žinomas pats tikriausias pavadinimas, nes jis kilęs iš mitinio vardo Ragana.

PDF 188

Apie Ragainės brolių žirgų pagrobimą ir apie šios bei Skalvių pilies papilių sudeginimą Tais pačiais metais, sekmadienį prieš šventą Joną Krikštytoją (birželio 19), lietuviai, slaptai ir staigiai nusigavę į salą, esančią palei Ragainės pilį, pagrobė visus brolių žirgus ir galvijus. Po to rudenį sugriovė abiejų pilių, būtent: Ragainės ir Skalvių, papilius. 262 (255).

PDF 246

Kita vertus, priešas irgi iš paskutiniųjų stengėsi, kad neseniai nusiaubtose žemėse nebūtų iš naujo atstatomos pilys, trukdančios jam leistis į žygį. Iš pradžių Ragainės komtūras išsklaidė darbininkus, kurie stengėsi, tegu ir bet kaip, tegu ir greitosiomis, pakelti iš griuvėsių Kauno tvirtovę, ir išardė pradėtą pilį. Po to Prūsijos magistras užėmė ir sudegino Pieštvę, kuri, pabėgus gynėjams, atiteko priešui; taip pat sudegino ir užkariavo Veliuoną, neseniai pakeltą iš griuvėsių; nors ir smarkiai ją gynė Goštautas, tačiau puolėjai prie pačių sienų sukrovė krūvą sausų malkų ir padegė taip, kad vėjas neštų liepsną į pilį, daug gynėjų žuvo ugnyje.

PDF 247

Kurį laiką Kęstutis laikėsi ramiai, tačiau žemėmis. Kryžiuočiai, vedami Sembos fogto, savo ruožtu, negalėdami pasivyti traukiančio namo Kęstučio, nusiaubė Ariogalos žemes. Kai Algirdas bei Aleksandras Karijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuomene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, sugriovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų miestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos magistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plotus.

PDF 369

Ten ji šiaurėje ir rytuose ribojosi su Žemaitija ir iš dalies su Lietuva. Šioje provincijoje šen bei ten aptikta gynybinių įtvirtinimų vietų. Tokia tvirtovė buvusi ant kalvos netoli Ragainės, kur buvo pastatyta šitaip vadinama kryžiuočių pilis.

PDF 12

1422 m. liepos 6 d. Ragainės komtūras pranešė didžiajam Ordino magistrui, kad nuskandino vieną iš dviejų dykroje sugautų kauniečių61.

PDF 285

Pirmiausia pasistengė 1289 metais atstatyti Ragainės tvirtovę ir įkūrė palei ją miesteliūkštį.

PDF 65

vienas patraukė į Ragainę, iš kurios žygiuodam as žvalgų dalinys atsitiktinai užklupo tenykštį kom tūrą Teobaldą Polį ir Tilžės vietininką Bėbę Transdeną, kuriuos kartu su žmonėmis, prie jų buvusiais, sumušė.

PDF 76

Artėjo 1344 metų pradžia, kai kryžiaus žygio kariai, prie Ragainės persikėlę per Nem uną, įsiveržė į Žemaitijos kraštą

PDF 124

Didysis magistras negaišdamas ėmėsi žygio į pagonių žemę: surinko savo pulkus ir surengė kryžiaus žygį, vadovaujamą, kaip buvo įprasta, ordino maršalkos Dahenfeldo, kuris per Ragainę patraukė anapus Nemuno.

PDF 131

N etrukus po to, tai yra apie Sekmines, ir pats didysis magistras, nemažą kariauną vesdamas, Ragainėje persikėlė per Nem uną, patraukė šiaurės kryptim Žemaitijos sienos link

PDF 133

O į kitą tos upės krantą ordino riteris Šioningenas iš Ragainės dukart rengė žygius, abu kartus grobio prisiplėšė, nemažai belaisvių parsigabeno3.

PDF 141

Dėl to Ragainės komtūras Henrikas Šioningenas gavo įsakymą, kad surastų gerų šnipų, kurie smulkiai praneštų apie Kauno tvirtovės būklę, taip pat apie įgulą ir visas gynimosi priemones.

PDF 141

Kovo 13 dieną didžioji kariaunos dalis Ragainėje sėdo į laivus;

PDF 314

Ragainė, Splite ir Noihauzenas buvo laiku apsaugoti, gavus žinią apie išdavystę.

PDF 519

6. Kad Jogaila pas jį atsiųstam Ragainės komtūrui uždraudė duoti bet kokį atsakymą.

PDF 548

Vytautas tuo pačiu kartu degina Jurbarką, M arienburgą, Ritersverderį, Ragainę ir Memelį.

PDF 211

Ragainė, svarbiausia kryžiuočių tvirtovė Nemuno žemupyje, buvo lietuvių puolama taip pat 1289, 1290, 1338, 1347, 1402 ir 1411 m.

PDF 207

Tuo metu Ragainės pilyje gyveno vienas lankininkas, kilęs iš Bavarijos

PDF 177

1289 viešpaties metais tas pats brolis Meinhardas, didžiai trokšdamas praplėsti krikščionių gyvenamus plotus ir padidinti Prūsijos žemes, patraukė švento Jurgio kankinio dieną (balandžio 23) su galybe karių į skalvių žemę ir dievo garbei bei šlovei ant vienos kalvos Nemuno pakrantėje pastatė pilį, vardu Landeshutė, o lotyniškai šitai reiškia žemėsauga, tačiau dabar ji visų vadinama nuo šalimais tekančio upelio Ragaine, palikdamas ten jai ginti iš Austrijos kilusį brolį Bertoldą, vadinamą Briuhavenu, komtūrą, su 40 brolių ir šimtu rinktinių ginklanešių.

PDF 17

Dievo ir švenčiausios panelės globojamas kryžiuočių karys, nukritęs nuo suklupusio žirgo ir atsilikęs nuo Žemaitijoje plėšikaujančios savo kariuomenės, pėsčiomis sėkmingai grįžo į Ragainę (III, 333).