Prisikėlimo bažnyčia pagal Karolio Reisono projektą buvo statoma iš gelžbetonio plokščių.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
Kaune Prisikėlimo bažnyčią sumanyta pastatyti kaip tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi atspindinčią religinę ir tautinę dvasią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
Prisikėlimo bažnyčia buvo laikoma tautos šventykla, turėjusia atspindėti lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 172-173
Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.