vieta

Prisikėlimo bažnyčia

4 teiginiai1 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 4 teiginiai ir visi 1 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Prisikėlimo bažnyčia pagal Karolio Reisono projektą buvo statoma iš gelžbetonio plokščių.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 172-173

Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
t-002vidutinis

Kaune sumanyta pastatyti Prisikėlimo bažnyčią kaip tautos šventyklą, atspindinčią lietuvių religinę ir tautinę dvasią.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 172-173

Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
t-003vidutinis

Kaune Prisikėlimo bažnyčią sumanyta pastatyti kaip tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi atspindinčią religinę ir tautinę dvasią.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 172-173

Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.
t-004vidutinis

Prisikėlimo bažnyčia buvo laikoma tautos šventykla, turėjusia atspindėti lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 172-173

Sumanyta pastatyti Kaune Prisikėlimo\n\n4 skyrius • L I E T U V O S VA L S T Y B Ė S AT K Ū R I M A S\n173\nbažnyčią – tautos šventyklą, lietuvišku stiliumi ir lietuviškai ornamentuo-\ntą, atspindinčią lietuvių tautos religinę ir tautinę dvasią. Į bažnyčią žiūrėta \nkaip į tautos vieningumo aktą. Aukščiausias Kauno pastatas iš gelžbetonio \nplokščių pagal architekto Karolio Reisono (Kārlis Reisons) projektą išaugo \ngreitai (sovietmečiu jame įrengus radijo gamyklą, kaip šventovė užbaigtas \ntik XXI a.