Vieta

Prienai

7 teiginiai10 įrašų4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Prienai – miestas Lietuvos pietuose, Kauno apskrityje, abipus Nemuno. Prienų rajono savivaldybės ir Prienų seniūnijos centras. Didžioji Prienų dalis yra išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, kuriame yra centrinė ligoninė. Taip pat yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas vienas tiltas – Greimų tiltas. Miesto centre yra Laisvės aikštė, medinė Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčia (pastatyta 1750 m.), krašto muziejus, kultūros centras, paštas, Ldk Kęstučio paminklas (pastatytas iš bronzos 1937 m., skulptorius K. Ausiejus; atstatytas 1990 m., skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas), link šiaurės – miesto kapinės.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Pirmuoju vyskupu valdžia pasirinko garsųjį pamokslininką Prienų kleboną pralotą Karpavičių, tikėdamasi, kad jis bus jai palankus.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

A. ŽemaitisP. LiatukasAšmintaPrienai

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Prie Prienų Nemunas daro pusračio vingį.
  • Teodoras Narbutas tai rašo kaip savo pastebėjimą veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 1 (1998 m.).
Fiziniai bruožai
  • Ties Prienais autorius pastebėjo piliakalnį, vadintą Krono-kilpinie, arba Kruonio kilpa.
  • Teodoras Narbutas tai nurodo kaip savo pastebėjimą veikale „Lietuvių tautos istorija“, t. 1 (1998 m.).

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Prienų NKGB tardytojas Arkadijus Kruglovas prie durų paleido automato seriją.

Įrodymai (2)
t-002vidutinis

Bolševikų pajėgos planavo persikelti per Nemuną Prienuose ir Alytuje, kad galėtų pulti Kauną iš pietų.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Atgarsis apie šią pergalę plačiai pasklido po visą Lietuvą, įkvėpdamas lietuvius tolesnei kovai. 173 r ‘wv 2 m = o vi = = x rą a 7 sa kovos ## Puslapis 176 LIETUVOS, RESPUBLIKA Prieš mūšį Įgyvendindamos Kauno užėmimo planą bolševikų pajėgos ketino veržtis iki Nemuno, persikelti per jį Prienuose ir Alytuje ir pulti Kauną iš pietų. Tai buvo svarbi kompleksinių Raudonosios armijos veiksmų plano, nukreipto prieš atgimusį Lietuvos valstybingumą, dalis.
t-004vidutinis

Narbutas rašo ties Prienais, Nemuno pusračio vingyje, pastebėjęs piliakalnį, vadintą Krono-kilpinie, arba Kruonio kilpa.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Už Tilžės, žemiau Vingio (Winge) dvaro, prie Sancinės, kur Nemunas išsišakoja į dvi atšakas - Giliją ir Rusnę, prarasdamas savo pavadinimą, buvo apkasas, arba piliakalnis, vietinių vadinamas Kroniszkas - Pilnis, tai yra Kruonio (Kronu) pilimi. Ties Prienais, kur Nemunas daro pusračio vingį, pastebėjau pil i a k ai n Į Krono-kilpinie, tai yra Kruonio kilpą (Luk Kronu). Tai rodo, kad vietos gyventojai kadaise Nemuną tikrai vadino Kruoniu (Kronus)', o gal kaip deivė upė buvo garbi- 17 Stender.
t-005vidutinis

Narbutas rašo matęs laužą kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors medžių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant. Vieną tokį laužą pats mačiau kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą. Jis yra kairiojoje kelio pusėje, pamiškėje, prie pat vieškelio; kiekvienas žmogus, išsaugojęs vietinį dievobaimingumą, eidamas pro laužą, turi rūpestingai užmesti ant jo kokią nors šakelę.
t-208179vidutinis

Prienų rotušėms statytojai skyrė ypatingo dėmesio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių

Dambės, Klodavos, Kolo, Konino, Pšedečo, Lovičiaus, Prienų, Marijampolės, Kalvarijos rotušėms statytojai vis dar skyrė ypatingą dėmesį, tačiau laikytasi funkcionalumo programos - ekonomiškumo ir atitikties paskirčiai: statytos standartinio pobūdžio rotušės - nesudėtingas tūris, į kurį integruotos krautuvės, taupus lakoniškas dekoras, pagrindiniame fasade kolonų portikas ir bokštas su apžvalgos aikštele ašyje.
t-216155vidutinis

Kelias iš Kauno į Prienus ėjo per Išlaužą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Šiuo atveju, kadangi tokių atsitikimų dažniausiai pasitaikydavo miške, kapą pridengia laužu iš kokių nors medžių šakelių ir jį kasmet tam tikrą dieną kas nors padegdavo; sako, kad tai būdavo daroma niekam nematant. Vieną tokį laužą pats mačiau kairiajame Nemuno krante, prie kelio iš Kauno į Prienus, važiuodamas per Išlaužą. Jis yra kairiojoje kelio pusėje, pamiškėje, prie pat vieškelio; kiekvienas žmogus, išsaugojęs vietinį dievobaimingumą, eidamas pro laužą, turi rūpestingai užmesti ant jo kokią nors šakelę.
Visi teiginiai ir įrodymai (7 teiginiai, 10 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

buvo kelionės vieta:
buvo siuntimo vieta:
turėjo priklausinį:
P. Liatukas siuntė į ←:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—35
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—34
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių—11