Katalikybė sudarė prielaidą Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Prancūzijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
LLV Konstitucija buvo priimta keliais mėnesiais anksčiau už Prancūzijos konstituciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
konstitucija. \nTaigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais \nmėnesiais aplenkusi Prancūzijos konstituciją.\nPasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik \nLenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m.
Rugpjūtį į Prūsiją atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos kariauti su pagonimis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Prancūzijoje buvo likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Neseniai\nPrancūzijoje buvęs likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo\nTeutonų ordinas.\n 1307 m.
Jonas Žemaitis-Vytautas 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 212
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku iš-\nrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno \nkaro mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artile-\nrijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), \njam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.
Prancūzija minima kaip absoliutinio valdymo pavyzdys, kuriuo norėjo sekti Krokuvoje vainikuotas valdovas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
Lietuvos diplomatinė tarnyba siekė išlaikyti Lietuvos pripažinimą Prancūzijoje ir kitose valstybėse, nepripažinusiose Lietuvos įjungimo į SSRS.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 225
Ji siekė išlaikyti Lietuvos vals-\ntybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prie-\nvartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), \nKolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, \nŠveicarijoje, Vatikane.
Zigmantas Sierakauskas manė, kad po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Z. Sierakausko manymu,\npo mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos\nir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją.\nŠiems tikslams įgyvendinti už Anykščių\nesančio Andrioniškio miške prie Teresboro\npalivarko (dabar Knebių kaimas) sukilėliai\nįrengė stovyklą, į kurią sutraukė didesnę\ndalį savo pajėgų.
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Pran-\ncūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių de-\nklaraciją. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi \nį Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Ne veltui 1791 m.
XVII–XVIII a. Italijos ir Ispanijos baroko kultūra plito katalikiškoje Prancūzijoje, Bavarijoje ir Flandrijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katali-\nkiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Is-\npanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Pran-\ncūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų \ndvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Pe-\nteris Paulius Rubensas). \nProtestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Į Prūsijoje rengiamus mūšius atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susi skaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmin gesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rug pjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvy ko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų pa pročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai leng vai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Į Prancūzijos universitetus vykdavo mokytis tie, kurie nesiruošė dvasininkais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
Prancūzija nepripažino prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 225
Ji siekė išlaikyti Lietuvos vals-\ntybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prie-\nvartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), \nKolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, \nŠveicarijoje, Vatikane.
1307 m. Prancūzijoje prasidėjo tamplierių, po Jeruzalės karalystės žlugimo įsikūrusių šioje žemėje, procesas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
1307 m. Prancūzijoje prasidėjo tamplierių, po Jeruzalės karalystės žlugimo (1291\nm.) įsikūrusių šioje žemėje, procesas.
Jonas Žemaitis-Vytautas 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje, o vėliau buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 212
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku iš-\nrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno \nkaro mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artile-\nrijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), \njam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.
Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vakarų Europos universitetus Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasi- ninkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmo- nių buvo nedaug.
LDK bajorai gerdavo iš Prancūzijos importuotą vyną.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 11
LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus \niš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos \nbei kitų šalių miestų154.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 295
Atvykęs ir vainikavęsis\nKrokuvoje, jis savo pa-\nžadų nepaisė, vedybas\nsu Ona vis atidėliojo ir\nsvajojo valdyti taip, kaip\nbuvo valdoma Prancūzi-\nja, t. y. absoliutiškai.