Katalikybė sudarė prielaidą Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Prancūzijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katalikiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Prancūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Peteris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
LLV Konstitucija buvo priimta keliais mėnesiais anksčiau už Prancūzijos konstituciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
konstitucija. Taigi, LLV Konstitucija buvo antroji pasaulyje ir pirmoji Europoje, keliais mėnesiais aplenkusi Prancūzijos konstituciją. Pasauliui, net kai kuriems lietuviams ligi šiol ši konstitucija yra tik Lenkijos konstitucija, nors Lietuvos atstovai 1791 m.
Rugpjūtį į Prūsiją atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos kariauti su pagonimis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Prancūzijoje buvo likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
popiežius Jonas XXII pagrasęs ekskomunikuoti Ordiną68. Neseniai Prancūzijoje buvęs likviduotas Tamplierių ordinas, kurio pavyzdžiu susikūrė ir egzistavo Teutonų ordinas. 1307 m.
Jonas Žemaitis-Vytautas 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 212
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artilerijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), jam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.
Prancūzija minima kaip absoliutinio valdymo pavyzdys, kuriuo norėjo sekti Krokuvoje vainikuotas valdovas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
Lietuvos diplomatinė tarnyba siekė išlaikyti Lietuvos pripažinimą Prancūzijoje ir kitose valstybėse, nepripažinusiose Lietuvos įjungimo į SSRS.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 225
Ji siekė išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane.
Zigmantas Sierakauskas manė, kad po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 161
Z. Sierakausko manymu, po mėnesio kito turėjo prasidėti Anglijos ir Prancūzijos intervencija prieš Rusiją. Šiems tikslams įgyvendinti už Anykščių esančio Andrioniškio miške prie Teresboro palivarko (dabar Knebių kaimas) sukilėliai įrengė stovyklą, į kurią sutraukė didesnę dalį savo pajėgų.
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
Gegužės trečiosios konstitucijos projekto apmatai parašyti pagal Prancūzijos revoliucijos metu (1789) priimtą Žmogaus ir piliečio teisių deklaraciją. Taigi Lenkijos ir Lietuvos reformatoriai akivaizdžiai orientavosi į Prancūzijos didžiąją revoliuciją. Ne veltui 1791 m.
XVII–XVIII a. Italijos ir Ispanijos baroko kultūra plito katalikiškoje Prancūzijoje, Bavarijoje ir Flandrijoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 67
senoji Vakarų Europa skilo į dvi dalis – pietinę katalikiškąją ir šiaurinę protestantiškąją. Katalikybė buvo prielaida Italijos ir Ispanijos baroko kultūrai plisti Vakarų Europos katalikiškose šalyse – Prancūzijoje, Bavarijoje, Flandrijoje, ypač šių šalių monarchų ir aristokratų dvaruose (Flandrijoje subrendo bene žymiausias baroko dailininkas Peteris Paulius Rubensas). Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Į Prūsijoje rengiamus mūšius atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 135
Vytauto rūpesčiu žemaičiai Karaliaučiuje sudarė sutartį su Ordinu, taigi Vytauto galia vėl sustiprėjo, ir didysis magistras, įsitikinęs, jog lietuvių pajėgos susiskaldžiusios, ėmė ruoštis į pakartotiną, bet daug reikšmingesnį žygį, kurio tikslas jau buvo ne tik apiplėšti Lietuvą, tačiau užimti jos sostinę ir įkurdinti ten Vytautą21. Kai rugpjūtį visa parengtis mūšiams Prūsijoj buvo baigta, dar atvyko savanorių iš Anglijos ir Prancūzijos, kurie, tų laikų papročiu, noriai eidavo kariauti su pagonimis, kur tik užgirdę jų esant. Tad, visuotinei tamsybei klestint, kryžiuočiai lengvai įkalbėjo tieką svetimtaučių, kad visa Lietuva iki šiol dar esanti pagonių šalis.
Į Prancūzijos universitetus vykdavo mokytis tie, kurie nesiruošė dvasininkais.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
Prancūzija nepripažino prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS sudėtį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 225
Ji siekė išlaikyti Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą tose šalyse, kurios nepripažino Lietuvos prievartinio įjungimo į SSRS sudėtį: JAV, Kanadoje, Brazilijoje (iki 1967 m.), Kolumbijoje, Urugvajuje (iki 1977 m.), Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vatikane.
1307 m. Prancūzijoje prasidėjo tamplierių, po Jeruzalės karalystės žlugimo įsikūrusių šioje žemėje, procesas.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 18
1307 m. Prancūzijoje prasidėjo tamplierių, po Jeruzalės karalystės žlugimo (1291 m.) įsikūrusių šioje žemėje, procesas.
Jonas Žemaitis-Vytautas 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje, o vėliau buvo išrinktas LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 212
LLKS Tarybos prezidiumo pirmininku išrinktas kadrinis kariškis Jonas Žemaitis-Vytautas (1929 m. baigė Kauno karo mokyklą, gavo leitenanto laipsnį, kurį laiką tarnavo 2-ajame artilerijos pulke, 1936–1938 m. studijavo Prancūzijos artilerijos mokykloje), jam suteiktas aukščiausias – partizanų generolo laipsnis.
Aukštojo mokslo siekę ne dvasininkai vykdavo į Vakarų Europos universitetus Vokietijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 262
Šiaip, kas norėdavo gauti aukštesniojo ir aukštojo mokslo, turėdavo vykti į užsienį. Tie, kurie ruošėsi dvasininkais, paprastai vykdavo mokytis į Krokuvos universitetą, o visi kiti vykdavo į vakarų Europos universitetus: į Vokietiją, Italiją ir Prancūziją. Kadangi į tolimuosius kraštus tegalėjo vykti mokytis tik turtingųjų bajorų vaikai, todėl mokytų žmonių buvo nedaug.
LDK bajorai gerdavo iš Prancūzijos importuotą vyną.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų virtuvė XVI amžiuje
PDF 11
LDK bajorai gerdavo vynus, importuotus iš Vengrijos, Italijos, Prancūzijos, Ispanijos bei kitų šalių miestų154.