t-001vidutinis
Narbutas Pragarą aiškina kaip lietuvišką peklos pavadinimą, siejamą su kankinimu ugnimi ir lietuvių kančių vaizdiniais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 391
Vienas liaudies padavimas sa\nko, kad palaimintojo vėlė po mirties gaunanti šimtą juslių,\nkurių kiekviena leidžia pasitenkinti šimtu naujų malonumų.\nPekla lietuviškai turi originalų pavadinimą Pragaras; tai su\nsiję su kankinimu ugnimi; taigi, jei šis žodis priklausė stab\nmeldystės filosofijai, galime daryti išvadą, kad lietuviai turė\njo kančių įvaizdį.\nSielos persikėlimą, arba metempsichozę, lietuviai suprato\ntaip, kad, jų manymu, vaiko arba žmogaus, nesulaukusio pil\nnametystės, taip pat bepročio vėlė po mirties tol klajojanti aukš\ntutinėje vėjų sferoje, kol vėl grįžtanti į kito žmogaus kūną, ku\nrį privalanti atgaivinti, o gyvendama jame, privalo pasiekti to\nbulumą, būtiną amžinajam gyvenimui.