Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
5 teiginiai7 įrašai3 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 5 teiginiai ir visi 7 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–7 iš 7 rodomų įrašų
Pomeranijoje, Vyslos žemupyje ir Sembos pusiasalyje pasitaikė pavienių importuotų dirbinių.
PDF 107
Dar XVI-XV amž. Lietuvoje žalvario buvo tiek maža, kad visi įrankiai buvo dar akmeniniai. Tik Pomeranijoje, Vyslos žemupyje bei Sembos pusiasalyje pasimaišė vienas kitas importuotas dirbinys. Veliuonoje surastas kotinis durklas iš žalvario skirtinas apie 1400 m. pr.
1246 m. magistras ir broliai su sąjungininkais įsiveržė į Pomeraniją ir devynias dienas bei naktis ją niokojo.
PDF 96
Dar kartą apie brolių laimėtą mūšį, kuriame vėl buvo nukauta 1500 Pomerani jos [vyrų] Kai apaštališkojo sosto legatas293 pats paskelbė kryžiaus karą ir kai įsakė kitiems jį skelbti karalystėse bei provincijose, skirtose tam reikalui, 1246 m. Prūsijos žemės kančios sujaudino Vokietijos kunigaikščius bei kilminguosius, o Austrijos kunigaikštis294 pasiuntė jiems talkinti savo stalininką Druzigerį su didele kariuomene ir su įgudusiais kariauti vyrais, be to, atvyko riteris Henrikas iš Lichtenšteino, o su juo daug maldininkų. Magistras ir broliai su jais bei su kunigaikščiu Kazimieru ir su savaisiais įsibrovė į Pomeranijos žemę ir, devynetą dienų ir naktų tai viena, tai kita kryptimi smogdami stiprius ir žiaurius smūgius, taip ją nusiaubė, kad nebeliko ten nė vieno kampelio, kurio nebūtų nuniokoję plėšimais ir gaisrais.
Vysla, tekėdama nuo Krokuvos į Pomeraniją ir įtekėdama į jūrą prie Gdansko, skyrė Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos.
PDF 53
Vysla — tai upė, atitekanti nuo\nKrokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją\nbei Pomeraniją nuo Prūsijos186. Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose,\no prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios,\nLietuvos ir Kuršo187.
1396 m. Vytautas sudarė laisvos prekybos sutartis su Štetino Pomeranijos hercogu, Rygos arkivyskupu elektu ir Dorpato vyskupu Ditrichu III Damerau.
PDF 268
Taip ir Hanzos miestai, kaip Anklamas, Stralsundas, Greifsval\ndas, Greifenbergas suteikė lietuvių ir lenkų pirkliams panašias\nprivilegijas^2 ). Kiek vėliau (1396) pats Vytautas padarė laisvos\nprekybos sutartis su Štetino (Pomeranijos) hercogu—Rygos ar\nkivyskupu elektu ir Dorpato vyskupu Ditrichu III Damerau.
Nuniokojus Pomeraniją, kunigaikštis Sventopelkas paprašė brolių atkurti taiką.
PDF 97
Apie taikos atkūrimą tarp Sventopelko ir brolių\n\n Kai Pomeranijos žemė teisingojo viešpaties valia tapo šitaip nuniokota, kunigaikštis\nSventopelkas, kuris anksčiau kaip riaumojantis liūtas suko ratą po rato, bausdamasis\nsunaikinti brolius bei tikėjimo daigyną, per didelį ir gausų krikščionių kraujo praliejimą\npasodintą Prūsijos žemėje, dabar it jaukus avinėlis, nuleidęs akis ir nukoręs galvą,\nnuolankiai paprašė brolius, kad teiktųsi jam vėl parodyti savo įprastą maloningąjį\npalankumą.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Prūsijos žemę riboja iš visų pusių Vysla, Sūrioji jūra, Nemunas, Rusios žemė, Mazovijos kunigaikštystė ir Dobrynės kunigaikštystė. Vysla — tai upė, atitekanti nuo Krokuvos į Pomeranijos žemę; prie Gdansko185 pilies įtekėdama į jūrą, ji atskiria Lenkiją bei Pomeraniją nuo Prūsijos186. Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose, o prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo187.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
56 (55). Apie taikos atkūrimą tarp Sventopelko ir brolių Kai Pomeranijos žemė teisingojo viešpaties valia tapo šitaip nuniokota, kunigaikštis Sventopelkas, kuris anksčiau kaip riaumojantis liūtas suko ratą po rato, bausdamasis sunaikinti brolius bei tikėjimo daigyną, per didelį ir gausų krikščionių kraujo praliejimą pasodintą Prūsijos žemėje, dabar it jaukus avinėlis, nuleidęs akis ir nukoręs galvą, nuolankiai paprašė brolius, kad teiktųsi jam vėl parodyti savo įprastą maloningąjį palankumą. Broliai nenorėjo leistis suvedžiojami, žinodami, kad jis, bėdos prispirtas, visados slepia po švelniu avinėlio kailiu lapės širdį, kupiną klastos ir suktumo, nes šitai rodė įvykių raida, mat jis jau trečią kartą buvo sulaužęs priesaika patvirtintą taikos sutartį.