Senojoje Turovo ir Pinsko kunigaikštijoje, vadintoje Polese, valdė Algirdo brolio Narimanto sūnus.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Senojoje Turovo — Pinsko kunigaikštijoje, arba Polesėje sėdėjo Algirdo brolio Narimanto sūnus. O Podolėje įsigyveno kito Gediminaičio — Karijoto vaikai. Netoliese nuo ten, būtent, Zaslavlyje (tarp Volinijos ir Podolės) valdė Jaunučio sūnus. Po kietų kovų su Lenkija, Volinijoje (Lucke) išsilaikė senas Gediminaitis Liubartas.
Teodoras Narbutas Polesę po jotvingių iškapojimo vaizduoja kaip plačias kapines ir nykią dykrą, nebekėlusią baimės kaimynams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 134
Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami. 136 Nuo tada Polesės kraštas, virtęs plačiomis ¡kapinėmis ir nykia dykra, iš tikrųjų nekėlė jokios ¡baimės savo kaimynams. Jis buvo apgyvendinamas lėtai ir labai nežymiai, nes ir šimtui metų praėjus, kryžiuočių istorijos rašė, kad buvo labai mažai gyvenamas.
Per tai buvo įsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas savo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais ri teriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos seno viniame Drohičino mieste.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 309
Per tai buvo įsigyta nemaža dalis valdų, mat kunigaikštis Konradas savo donacijas pasiliko sau, magistrą su kai kuriais riteriais perkeldindamas j Polesę, kur įkurdino juos senoviniame Drohičino mieste
1264 metais Boleslovas Gėdingasis Polesės viduryje tarp Bugo ir Narevo sutriuškino jotvingius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 132
Boleslovas Gėdingasis 1264 metais, surinkęs bajorus iš visos Lenkijos, ryžosi ¡galutinai išsivaduoti iš tų grobikų kaimynų. Jis su didžiule kariuomene prie Zavichosto persikėlė per Vyslą įr įsiveržė į patį Polesės vidurį, kažkur tarp Bugo ir Narevo suspaudęs jotvingius, birželio 23 dieną visiškai juos sutriuškino
Polesės žemės pavadinimo nereikia kildinti iš poleksėnais vadinamos tautos, nes ji pati gavo krašto, kuria me gyveno, vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 118
Polesės žemės pavadinimo nereikia kildinti iš poleksėnais vadinamos tautos, nes ji pati gavo krašto, kuriame gyveno, vardą. Šio pavadinimo šaltinis yra miškas (las), miškinga, pamiškėse, už miškų esanti žemė.
Jis, remda masis Herodoto ir Ktesijaus, o ypač pirmojo, kuris paliko budinu ša lies aprašymą, duomenimis, daro išvadą, jog lai turėjusi būti dabar tinė Polesė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 57
Jis, remdamasis Herodoto ir Ktesijaus, o ypač pirmojo, kuris paliko budinu šalies aprašymą, duomenimis, daro išvadą, jog lai turėjusi būti dabartinė Polesė.