1386 m. Šv. Jono bažnyčią per iškilmes pašventino Kijevo vyskupas Mykolas ir Plocko vyskupas Stanislovas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 171-172
k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza metraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika 155 ## Puslapis 172 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS pačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos lėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškilmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko Stanislovas82.
Nuniokojus Lenkijos žemę, kunigaikščiui prie Vyslos liko viena pilis, vadinama Plocku.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 43
Apie Lenkijos žemės nuniokojimą Kadangi minėtasis kunigaikštis pačioje pradžioje jiems nedavė deramo atkirčio ir nesiėmė prieš žiaurius jų išpuolius bei kėslus tinkamiausio vaisto, jie, darydamiesi vis įžūlesni, keletą kartų užpuolė Lenkijos žemę su didelėmis jėgomis ir pridarė jai štai tokių nuostolių: sudeginę namus, iškapojo suaugusius žmones kalaviju, o moteris bei vaikus išsivarė į amžiną vergovę; jei kartkartėmis kuri nėščia moteris, turėdama gimdyti, negalėjo paskui juos toliau eiti, ją čia pat žudė; jie plėšė iš motinų rankų mažus vaikus ir juos dobė, maustydami ant tvorų baslių. Štai šitaip jie nusiaubė visą žemę, ir kunigaikščiui, netekusiam visų jo valdomų įtvirtinimų bei pilių, bepaliko Vyslos pakrantėje viena pilis, Plocku vadinama163. Be to, jie sudegino du šimtus penkiasdešimt parapinių bažnyčių164, neskaitant įžadus darančiųjų ir pasauliečių vienuolynų, koplyčių, vienuolių vienuolynų ir griežtos klauzūros moterų vienuolynų.
Divonio kelionės aprašymas siejamas su rankraščiu, atitekusiu Plocko katedros klebonui Jaroslavui arba rastu jo kronikoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
Tačiau Tidemanas rašo, kad jis laimingai sugrįžęs į Bitiniją1. Šio Divonio kelionės aprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko katedros klebonui Jaroslavui ar veikiau buvo vyskupo Kristijono rastas šio Jaroslavo parašytoje kronikoje. Tai turėjusi būti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidėmis2.
Riteriai atvyko į Plocką Konradui nesant.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 301
Riteriai atvyko į Plocką Konradui nesant. Tuo metu, kai viešnagėj kuo svetingiausiai buvo priimti jo žmonos, kunigaikštienės Agafijos, juos pasiekė žinia, kad įsiveržę pagonys traukia tiesiai Plocko link, mat į tą pusę buvo metęsi žmonės, nešini grobiu. Riteriai kryžiuočiai tučtuojau, stoję vietinių karinių pajėgų priešakyje, su savo kariauna patraukė į kovos lauką.
Divonio kelionės aprašymas siejamas su Plocko katedros klebonu Jaroslavu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
Šio Divonio kelionės aprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko katedros klebonui Jaroslavui