1386 m. Šv. Jono bažnyčią per iškilmes pašventino Kijevo vyskupas Mykolas ir Plocko vyskupas Stanislovas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 171-172
k. V, 143, įdėjo šiuos Pskovo kusią pas Vytautą: Pskowicy poslasza \nmetraštininko žodžius, kalbėdamas k Welikomu Kniaziu Jurta posadnika\n155\n\n## Puslapis 172\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS\npačiais 1386 metais Šv. Jono bažnyčią, Vladislovo Jogailos \nlėšomis statyti pradėtą, Vytauto užbaigtą, per dideles iškil\nmes pašventino vyskupai: Kijevo - Mykolas ir Plocko - \nStanislovas82.
Nuniokojus Lenkijos žemę, kunigaikščiui prie Vyslos liko viena pilis, vadinama Plocku.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 43
Apie Lenkijos žemės nuniokojimą Kadangi minėtasis kunigaikštis pačioje pradžioje jiems nedavė deramo atkirčio ir nesiėmė prieš žiaurius jų išpuolius bei kėslus tinkamiausio vaisto, jie, darydamiesi vis įžūlesni, keletą kartų užpuolė Lenkijos žemę su didelėmis jėgomis ir pridarė jai štai tokių nuostolių: sudeginę namus, iškapojo suaugusius žmones kalaviju, o moteris bei vaikus išsivarė į amžiną vergovę; jei kartkartėmis kuri nėščia moteris, turėdama gimdyti, negalėjo paskui juos toliau eiti, ją čia pat žudė; jie plėšė iš motinų rankų mažus vaikus ir juos dobė, maustydami ant tvorų baslių. Štai šitaip jie nusiaubė visą žemę, ir kunigaikščiui, netekusiam visų jo valdomų įtvirtinimų bei pilių, bepaliko Vyslos pakrantėje viena pilis, Plocku vadinama163. Be to, jie sudegino du šimtus penkiasdešimt parapinių bažnyčių164, neskaitant įžadus darančiųjų ir pasauliečių vienuolynų, koplyčių, vienuolių vienuolynų ir griežtos klauzūros moterų vienuolynų.
Divonio kelionės aprašymas siejamas su rankraščiu, atitekusiu Plocko katedros klebonui Jaroslavui arba rastu jo kronikoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
Tačiau Tidemanas rašo, kad\njis laimingai sugrįžęs į Bitiniją1. Šio Divonio kelionės\naprašymas išliko rankraštyje, kuris atiteko Plocko kated\nros klebonui Jaroslavui ar veikiau buvo vyskupo Kristijo\nno rastas šio Jaroslavo parašytoje kronikoje. Tai turėjusi\nbūti knyga, parašyta slavų kalba, bet graikiškomis raidė\nmis2.
Riteriai atvyko į Plocką Konradui nesant.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 301
Riteriai atvyko į Plocką Konradui nesant. Tuo metu, kai viešnagėj kuo svetingiausiai buvo priimti jo žmonos, kunigaikštienės Agafijos, juos pasiekė žinia, kad įsiveržę pagonys trau kia tiesiai Plocko link, mat į tą pusę buvo metęsi žmo nės, nešini grobiu. Riteriai kryžiuočiai tučtuojau, stoję vietinių karinių pajėgų priešakyje, su savo kariauna pa traukė į kovos lauką.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Visos svarbiausios šio veikalo detalės turi geriausių šiaurinių kraštų tyrinėtojų išvadas4. Tik buvo manoma, kad už Divonio vardo slypi kažkoks romėnų astronomas, kuris buvo įpareigotas išmatuoti šiaurinę Eu ropą; šie Julijaus Cezario pradėti matavimai vyko be pa liovos net iki dešimtojo Augusto Oktaviano konsulato, t. y. iki 24 metų prieš Kristaus gimimą. Tiems topografams vadovavo kažkoks Teodoras, Teodatas ar Tironas5.